2016 m. gruodžio 8 d., ketvirtadienis

KAIP SMURTAS PRIEŠ VAIKUS SUSIJĘS SU PATYČIOMIS

Nuotrauka iš iltalehti.fi
Tais retais atvejais, kai lankausi Lietuvoje, vis tenka išvysti ir lietuvišką televiziją. Šiaip tai nemėgstu jos, nes transliuojama vien tik visokios muzikinės tralialiuškos ir interaktyviomis vadinamos laidos, kur dažniausiai norima nemokamų DNR tyrimų, nes įtariama, kad  žmona "sugriešyjo" su kaimynų.... Bet  dabar rašau ne apie tai. Mane sutrikdė kitas faktas, kurį pamačiau per žinias. Reportažas buvo apie smurtą ir naują įstatymą, kuriuo Lietuvoje reikėtų uždrausti smurtą prieš vaikus. Visų pirmiausia aš tiesiog pakraupau, kad tokio įstatymo dar nėra. O antra, gatvėje respondentai dėstė savo nuomonę, kad mušti vaiką yra gerai, nes tik taip jis gali būti paklusnus. Jeigu būtų mano valia, tai tokią nuomonę išreiškiančius piliečius drąsiai siųsčiau bent jau pataisos darbams. 
Faktas yra tas, kad agresija skatina dar didesnę agresiją. Žiaurumas taip ir eina iš kartos į kartą. Tėvai muša vaikus, sutuoktiniai muša vieni kitus, vaikai mušasi tarpusavyje... Baisu. Kartą manęs netgi buvo paklausta, o ką tu darai darbe (Suomijos vaikų darželyje), kai vaikai ima muštis. Aš net apstulbau nuo tokio klausimo, nes man asmeniškai neteko susidurti su tokiu atveju. Nors žinau, kad kartais ir pasitaiko.
Suomijoje įstatymas draudžia bet kokį fizinį smurtą prieš vaiką jau nuo 1984 metų. Tai reiškia, kad bet koks agresijos pasireiškimas yra nusikaltimas.
Jau minėtame žinių reportaže apie smurto prieš vaikus uždraudimą vyko televizijos žiūrovų balsavimas. Buvo du galimi variantai : A) seniai reikėjo uždrausti. B) drausti nereikia, nes tai vistiek nieko nepakeis.
Na o rezultatai buvo tokie, kad 30% su viršum atsakiusiųjų pasirinko variantą A. O likusieji 60% su viršum palaiko tolimesnį smurto prieš vaikus legalizavimą!!! Na čia tai pasakysiu vieną: kokia tauta, tokios ir žinios. Mano išvada: su tokia visuomenės nuomone Lietuva NIEKADA nesusitvarkys su patyčiomis nei ugdymo įstaigose, nei darbovietėse, nei šeimose tarp vaikų bei sutuoktinių. Niekada nepagerins švietimo sistemos, nepakels tautos moralės ir gerovės.  Fizinė ir psichologinė agresija yra patyčių pamatai ir visuomenės blogis.
Moksliniuose suomiškuose darbuose, kurie tyrinėja smurtą prieš vaikus, parašyta labai aiškiai, kokios yra smurto pasekmės. Išvados tokios:
Jeigu tėvai naudoja fizinį ar psichologinį smurtą prieš vaiką, pas jį susiformuoja prieštaraujantys jausmai: kaip artimiausias ir mylimiausias žmogus gali sukelti fizinį ir emocinį skausmą? Stipraus smurto pasekmės tokios, kad nebesiformuoja vaiko saviraiška. Jis pasidaro aklai paklusnus vien tam, kad išvengtų skausmo. Tokiu atveju visiškai nebesiformuoja vaiko moralės supratimas, vertybės, jis pats nebesugeba atskirti kas yra gerai, o kas blogai. Kitaip tariant, auga nemąstančios būtybės. Taip pat vaikui duodamas signalas, kad stipresnis gali skriausti silpnesnį. O tai pati dažniausia patyčių forma. Smurtas taip pat visiškai sužlugdo empatijos vystymąsi. O būtent empatijos nebuvimas yra patyčias skatinantis veiksnys.
Nėra absuliučiai jokios pateisinamos priežasties naudoti smurtą, nes toks auklėjimo būdas neša vien tik žalą iš kartos į kartą. O vaikų ligų profesorės Carole Jenny teigimu, vaikystėje patirtos fizinės traumos gali pasireikšti netgi po 50 metų tokiomis pasekmėmis kaip psichiniai sutrikimai, alkoholizmas, širdies ir krajagyslių ligos.
Labai noriu palinkėti lietuviams kantrybės ir susivaldymo auklėjant ir ugdant vaikus. Tikrai yra begalės metodų kaip priversti vaiką elgtis gerai nenaudojant prieš jį smurto.

2016 m. lapkričio 25 d., penktadienis

Valgymo įpročių formavimas




Nuotrauka iš momables.com
    
  • Visa šeima valgo sėdint už stalo kartu tuo pačiu metu. Valgymo metu dažniausiai išlaikoma ramybė ir palanki tam, neblaškanti atmosfera. Stengiamasi bendrauti ir aptarti šeimos reikalus.
  • Valgymo laikas ir taisyklės labai svarbu: su vaiku galima nuspręsti, kas bus gaminama pietums, vakarienei, kokie užkandžiai, gėrimai ir galbūt skanumynai. 
  • Prieš pradedant valgyti vaikui reikia pranešti šiek tiek anksčiau, kad jis spėtų pabaigti žadimus. Televizorių rekomenduojama išjunkti ir pašalinti kitus trukdžius. Žaislų ant stalo nesinešama.
  • Pavargusį ir zirzlų vaiką reikia nuraminti ant rankų, apkabinant prieš pradedant valgyti. Maistas nėra nuraminimo priemonė.
  • Atsižvelgiant į vaiko amžių ir proto ribas, jis gali pats pasirinkti ką valgyti iš dviejų galimų variantų (pvz. ruginę ar baltą duoną, jogurtą ar varškę). 
  • Sutariamos ragavimo taisyklės: būtina paragauti žirnio didumo gabalėlį ir galima daugiau nevalgyti, jeigu neskanu.
  • Vaikas pats gali įsidėti maisto pagal savo sugebėjimus. Iš pradžių nedaug, o vėliau pakartoti, jeigu dar nori.
  • Vaikui nuolatos reikia duoti paragauti naujų patiekalų. Dažniausiai po 10-15 kartų ragavimo patiekalas pradeda patikti. Už ragavimą reikia pagirti, o kiti šeimos nariai rodo pavyzdį ir valgo patys. 
  • Tėvai sudaro sąlygas vaikui mokytis valgyti savarankiškai.
  • Vaiką reikia skatinti, drąsinti ir jam padėkoti. Pažangumas valgant pastebimas ir pagiriamas, netyčiniai numetimai/sudužimai sutvarkomi nedarant iš to jokio numerio. 
  • Jeigu vaikui nėra apetito, jis vistiek gali sėdėti kartu prie stalo kol kiti valgo. 
  • Pavalgęs vaikas gali palikti stalą, visos porcijos suvalgyti nebūtina. 
  • Saldumynai negali būti naudojami kaip prizas. Grąsinimai neveikia. 
  • Vaikas gali dalyvauti produktų pirkime, maisto ruošime, kepime, stalo padengime bei virtuvės sutvarkyme.
  • Kartais galima surengti ir šventę. Gražiai padengtas stalas net ir su paprastais patiekalais sudaro šventinę, ypatingą atmosferą.
  • Jeigu norima skatinti vaiką valgyti kokį nors tam tikrą maistą, tai rekomenduojama tokį maistą tiekti malonioje aplinkoje, šventės metu, atėjus draugams ar išvykoje pas senelius.
 SKANAUS!

2016 m. lapkričio 11 d., penktadienis

INTEGRUOTO MOKYMO PASLAPTYS SUOMIJOJE




nuotrauka udemy.com

Lietuva mėgsta skandalingas ir sensacingas naujienas. Tik pasirodo kas nors tokio WAUU, tai ir puola visi diskutuoti ir reikšti savo nuomones. Tačiau užmiršta vieną svarbų dalyką: to fakto ar naujienos tikrumą ir skelbiančio šaltinio patikimumą. 

Lietuvoje vis dar mirga straipsnis, neva Suomijos mokyklose nebebus atskirų mokomųjų dalykų. Viskas bus stebuklinga ir kažkaip paslaptingai kažkur integruota.... Esu pikta ant žiniasklaidos už tokį visuomenės klaidinimą. Mokomieji dalykai niekur nedings iš Suomijos mokyklų. Šis faktas buvo oficialiai paneigtas ir pavadintas kaip nepriklausomo žurnalisto interpretacija.

2016 metų rugpjūtį Suomijoje įsigalėjo atnaujinta švietimo pragrama. Joje buvo paskelbta, kad mokymas neturi apsiriboti vien tik mokomųjų dalykų ribose. Į mokymą reikia integruoti ir taip vadinamus reiškinius/fenomenus, konkrečią temą ar projektą,  ir juos gvildenti grupiniu darbu, per įvairius mokomuosius dalykus, dalyvaujant netgi keliems mokytojams. Kiekviena mokykla turėjo paruošti specialią programą, kaip tas naujoves įgyvendins. Plačiau apie tai pasakoja profesinès švietimo sąjungos ekspertas Jaako Salo.

Esminis programos akcentas - plataus spektro suvokimas. Jis grįstas žinių, sugebėjimų, moralės, nusistatymo, norų ir siekių visuma. Į pagrindinį išsilavinimą turi būti integruota 7 aspektai:
1. Mąstymas ir mokomosios medžiagos išmokimas.
2. Kultūra, bendravimas tarpusavyje, mokėjimas pasireikšti.
3. Rūpinimasis savimi ir buitimi.
4. Plataus spektro raštingumas.
5. Informacinių technologijų išmanymas.
6. Pasirengimas darbui bei verslui.
7. Sugebėjimai daryti įtaką, aktyvus dalyvavimas, tvirtos ateities kūrimas.

Mokytojo darbas yra padėti mokiniui atrasti mokymosi ir išmokimo džiaugsmą, motivaciją, problemų sprendimo sugebėjimus, atsakomybę, aktyvų vaidmenį mokymosi procese. Mokytojas turi atsižvelgti į kiekvieno mokinio individualius poreikius bei organizuoti kokybišką grupinį darbą.

Atnaujinta švietimo programa ragina pradėti visuomenės mokslus jau pradinėse klasėse, į matematiką  integruoti programavimą ir tt. Kokybiškam programos atlikimui Suomijos mokytojams turės būti organizuojami apmokymai. O tai ilgas, ne vienerius metus užtrunkantis procesas.





2016 m. lapkričio 10 d., ketvirtadienis

AR ĮMANOMA LYGYBĖ TARP LYČIŲ. KĄ SAKO MOKSLAS. 2 DALIS



...Tęsinys...
Anksčiau kultūrinis susiskirstymas socialinėmis rolėmis buvo didžiulis, ir dar šiandien jaučiamas tarp vyrų ir moterų. Praeito šimtmečio pradžioje buvo taikomos griežtos elgesio normos ypač moterims. Mergaitės buvo ugdomos taip, kad švilpavimas yra netinkamas elgesys būtent šiai lyčiai. Už "netinkamą" elgesį buvo klijuojama "pasileidėlės" etikėtė, o šito turėjo būti vengiama visais būdais ir paklusti nustatytoms to meto elgesio normoms. Helsinkio universiteto mokslininkė Pia Olsson tyrime atskleidė, kad anksčiau Suomijoje mergaitės negalėjo nei rodyti grimasų, nei garsiai juoktis. Skardžiabalsės buvo laikomos lengvabūdėmis. Na o gera mergaite buvo laikoma tyli, nuolanki ir sėdinti namie. Berniukai galėjo laisvai judėti ir netgi vartoti svaigalus.
Toks auklėjimas vis dar pastebimas ir šiandien. Nors mergaitės stipriai išsivadavusios iš tokių suvaržymų daug labiau nei berniukai. Kita Suomijos mokslininkė Sari Manninen tyrime nustatė, kad "mergaitiškai" ir " vaikiškai" besielgiančiam berniukui kyla grėsmė būti atstumtam. Mergaitiškam elgesiui priskiriama verkimas, nesugebėjimas apginti savęs, žaidimas su jaunesniais vaikais ir mergaitėmis. Mergaitiškas berniukas parodo baimės jausmą ir yra pasyvus sporte.
Į berniukų fizinę formą jau darželyje ugdytojai kreipia daugiau dėmesio nei į mergaičių ir skatina būti drąsiems. Mokyklose berniukai skatinami žaisti komandinius žaidimus, kur daugiau tarpusavio varžybų.

Šiandien berniukų ir mergaičių galimybės daug lygesnės nei prieš kelis dešimtmečius, kuomet lytys buvo auklėjamos tikslingai ir mokomos skirtingų darbų. Dabar vaikai labai mažai užsiima namų ruoša. O lygių teisių įstatymas reglamentuoja vaikus auklėti lygybės principu. Tačiau skirtumai auklėjime ryškiai matosi, nors ugdytojai patys to ir nemato. Berniukai gauna daugiau dėmesio nei mergaitės. Helsinkio vaikų darželiuose buvo filmuojamos vaikų grupės ir pastebėta, kad mergaitės dažniau giriamos dėl išvaizdos ar gražių drabužių bei suteiktos pagalbos kitiems, o berniukai giriami dėl talentų ir gerai atliktų darbų. Su mergaitėmis daugiau kalbamasi, o berniukams sudaroma daugiau galimybių judriems žaidimams.
Švedijoje filmuojant darželinukų grupę buvo pastebėta, kad berniukams buvo užduoti 69proc. klausimų, į kuriuos atsakyti užtenka vieno žodžio. O mergaitėms 78proc. klausimų, į kuriuos atsakyti reikia keletu žodžiu. 
Taip pat berniukams buvo suteikta daugiau laisvės judriems žaidimams.

Gal reikėtų grąžinti berniukų ir mergaičių atskirų mokyklų ar klasių modelį? Į šį klausimą atsako JAV psichologų asociacijos pirmininkė, profesorė Diane Halpern: kad nors ir pastebėta, jog kai kurias užduotis lytys atlieka skirtingai, tai nėra svarus pagrindas suskirstyti mokinius pagal lytis. Individualaus vaiko negalima vertinti pagal vienokius ar kitokius vidurkius ( šiuo atveju lyčių). Svarbu paminėti tai, jog protiniai ir emociniai sugebėjimai skiriasi žymiai daugiau tarp tos pačios lyties atstovų nei tarp dviejų lyčių apskritai.
Tyrimai atskleidžia, kad mokymasis atskirose berniukų ir mergaičių mokyklose ar klasėse neduoda jokios naudos. Pvz. Pietų Korėjoje mokiniai atsitiktinai patenka arba į bendras, arba į atskiras mokyklas, ir mokymosi rezultatai būna vienodi. O Dubajuje matomas skirtumas - bendrose mokyklose mokinių rezultatai geresni.
Nustatyta, kad konkretiems pavieniams atvejams t.y. vaikams atskiros mokyklos neduoda naudos. Jei jis gabus, tai rezultatai geri visur. Diane Helpern pabrėžia, kad suskirstymas tik didina lyčių stereotipus.


LYČIŲ LYGYBĖ SUTEIKIA VIENODAS GALIMYBES VISIEMS.  Neutralus ugdymas jau seniai skatinamas Suomijos švietimo sistemoje. Pagrindinė idėja ta, kad kiekvienas vaikas ugdomas kaip individualus žmogus, o ne tam tikros lyties atstovas. Siekiant lyčių lygybės kai kurie tėvai netgi duoda vaikui nenusakomos lyties vardą, rengia neutralių spalvų drabužiais bei kartais tiesiog tyčia slepia nuo visuomenės vaiko lytį.

Tačiau tikrovėje absoliučiai neutralus lyčių ugdymas yra neįmanomas, nes nepaisant individualumo,  kiekvienas žmogus yra genų kūrinys, priklausomas nuo lyties ir kultūros. Neurobiologės Lise Eliot teigimu, berniukai ir mergaitės yra skirtingi ir lytis yra labai reikšminga. Jeigu į lytį nekreipsime dėmesio, tai gali nuvesti į kraštutinumus, kai lyties įtaką tiesiog imsime neigti.
Šiuolaikiniai mokslininkai siūlo lyčių neutralumo terminą ugdyme keisti į lyčių sensityvinį arba atsižvelgiantį į lytis ugdymą.  Tai reiškia, kad ugdytojai turi apgalvotai ir kryptingai įvertinti ir pateikti vaikams GALIMĄ lyties poveikį vaiko gyvenime. Buitinius berniukų ir mergaičių skirtumus būtina pastebėti ir iškelti diskusijai tam, kad išvengti lyties stereotipų ir nepagrįstų lyties sureikšminimų. Taip mano pedagogikos profesorė Eija Syrjanen ir didaktikos lektorė Tiina Kujala. 

Yra daugybė būdų stiprinti mergaičių fizinius, matematinius, konkurencingumo, erdvinio orientavimosi sugebėjimus taip pat kaip ir berniukų literatūrinius, socialinius sugebėjimus, empatiją. Taip teigia Lise Eliot, pridurdama, kad mažas skirtumas tarp berniukų ir mergaičių virs dideliu, jeigu mes jį tokį darysime ir akcentuosime.

Na ir pabaigai galime užduoti klausimą, kodėl nereikia didinti lyčių skirtumo? Ir apskritai kokia viso šio reikalo esmė? Grįžkime atgal į pavyzdį apie matematiką ir literatūrą. 
Matematika yra neatskiriama technikos dalis. O technikos pagalba galima veiksmingai įtakoti ir keisti pasaulį. Būtent  noras keisti pasaulį skatina moteris rinktis profesijas. Taip pat jos nori savo darbu padėti kitiems. Tą parodė amerikiečių tyrimai. Tyrimuose paaiškėjo ir tai, kad moterys nelabai tiki, kad tai jos gali pasiekti per technikos ir matematikos sritis. 
Matematika yra labai svarbus mokslas begalėje sričių, taip pat ir humanitarinių mokslų tyrimuose. Daugybė profesijų taip pat reikalauja gerų matematinių įgudžių. Jeigu nepagrįsta baimė ir stereotipinis požiūris "atbaido" mergaites nuo matematikos studijų ir profesijų, tai didžiulė žala joms ir visai  visuomenei. Berniukai taip pat daug netenka, jeigu neskaito knygų vien dėl to, kad "berniukai neskaito", ir smarkiai atsilieka nuo skaitančių bendraamžių.
Skaitymas labai svarbus smegenų vystymuisi, ir televizija ar tiesiog pokalbiai to neatstos. Taip teigia profesorė Anne Cunningham iš Berklio universiteto ir Keith Stanovich iš Toronto universiteto. Jų atliktuose tyrimuose paaiškėjo, kad skaitymas žymiai padidina žodyną ir visapusį išprusimą bet kokiame amžiuje ir netgi tiems, kurių protiniai sugebėjimai nėra patys aukščiausi. 
Todėl būtina abi lytis vienodai skatinti tiek matematikai, tiek ir literatūrai. Lise Eliot žodžiais tariant, šiuolaikinis pasaulis labiau net bet kada anksčiau reikalauja iš abiejų lyčių vis daugiau ir daugiau. Ir kiekvienas nepriklausomai nuo lyties turi teisę vystytis ir tobulėti be jokių ribų.



2016 m. lapkričio 2 d., trečiadienis

AR ĮMANOMA LYGYBĖ TARP LYČIŲ. KĄ SAKO MOKSLAS. 1 DALIS


Jau dešimtmečius nesibaigia diskusijos apie lygias vyrų ir moterų teises. Ar egzistuoja fiziologiniai  skirtumai tarp lyčių ir kokiose srityse išryškėja labiausiai? O gal skirtumų visai nėra? Kiekvienas iš mūsų turi savo nuomonę šiuo klausimu. Tačiau nuomonė nėra pagrindas argumentuotai diskusijai. Reikalingi faktai. Ką šiuo klausimu sako mokslas? 
Man į rankas pateko 2012 metų suomiškas žurnalas "Mokslas", kuriame radau puikų straipsnį apie lyčių lygybę, fiziologinius aspektus, auklėjimo ir kultūrinius ypatumus. Verčiu į lietuvių kalbą tikėdamasi, kad straipsnis sudomins ir Lietuvos skaitytojus.

Statistiškai naujagimiai berniukai daugiau verkia, yra jautresni infekcijoms ir vystymosi sutrikimams nei mergaitės. Berniukai geriau orientuojasi trimatėje erdvėje, yra judresni ir fiziškai agresyvesni. Mergaitės greičiau išmoksta kalbėti ir reikšti jausmus. Taip teigia Čikagos universiteto neurobiologė Lise Eliot.
Skirtumai matomi ir vaikų žaislų pasirinkime: mergaitės mieliau renkasi lėles, o berniukai - judančius žaislus. Įdomu tai, kad tas pats fenomenas pastebėtas ir su beždžionėmis. Tai greičiausiai nulemia testosterono kiekis, nes pastebėta, kad mergaitės, kurioms dar negimus sutrikusi genų funkcija gamino daugiau testosterono, mieliau žaidė su "berniukiškais" žaislais.
Kai kurie mokslininkai teigia, kad berniukų ir mergaičių galvos vystosi skirtingai dar gimdoje. Taip galvojo ir neurologė Lise Eliot, kuri ėmėsi tirti kaip hormonai skirtingai veikia lyčių vystymąsi. Rezultatai nustebino, nes pasirodė, kad berniukų galvos ir smegenys yra didesnės, o mergaičių smegenys susiformuoja greičiau. Tačiau mokslininkė teigia, jog tai nėra lyčių skirtumus užtikrinantis faktas vaikų tolimesniame vystymęsi ir sugebėjimuose.
Berniukų vystymasis iš XY , o mergaičių iš XX ląstelių nuo pat gimimo yra įtakojamas APLINKOS. Žaislai ir žaidimai nulemia vaikų sugebėjimus ir formuoja nervines jungtis. Berniukų mėgstami žaidimai lavina erdvinę orientaciją ir rankos taiklumą, o mergaičių žaidimai, kuriuose jos rūpinasi "namais" lavina socialinius įgūdžius.
KULTŪRA, TĖVAI bei UGDYTOJAI nulemia lyčių skirtumų dydį. Įrodyta, kad tėvai, patys to nepastebėdami, įtakoja vaikų žaidimų pasirinkimą. T.y. tėvai reaguojau palankiau, kai vaikas renkasi "teisingą" tam tikrai lyčiai priskiriamą žaislą. Vyras tėvas reaguoja gan nepalankiai, jeigu sūnus renkasi "mergaitiškus" žaislus. Motinos savo ruoštu skirtingai pasitiki berniukų ir mergaičių fiziniu stiprumu. Jau kūdikių ropojimo etape pastebima, kad motinos labiau linkę saugoti mergaites ir pašalinti joms fizines kliūtis nei berniukams. Gal todėl mergaitės negauna tiek fizinio aktyvumo. Svarbu paminėti, kad New York'o universitetas 2000 metais įrodė, kad kūdikių motorikoje lyčių skirtumų nepastebėta!

Ar berniukai tikrai gabesni matematikai nei mergaitės? Atsakymų buvo ieškoma Pisa ir Timss raštingumo testų pagalba. Jeigu matematiniai sugebėjimai būtų nulemti genetiškai lyties, tai turėtų matytis visose šalyse vienodai. Tačiau tarptautiniuose raštingumo testuose to nepastebėta. Įdomu tai, kad pvz. Katare, Saudo Arabijoje, Kuveite, Bahrane, Omane mergaitės matematines užduotis atlieka geriau nei berniukai. Bet ne todėl, kad yra pranašesnės už berniukus, o todėl, kad berniukai tiesiog prasčiau atliko užduotis.
Suomijos penkiolikmečių berniukų matematiniai pranušumai akivaizdūs, bet skirtumas nedidelis. Suomijoje vyrauja gan konservatyvus požiūris, kad matematika yra berniukų sritis, o mergaičių - literatūra ir skaitymas. Atlikus apklausą pasirodė įdomių dalykų, nes daug kas teigė, jog netgi mokytojai mokykloje nuolatos teigia ir primena , kad matematika yra vyriškas mokslas. Toks požiūris netgi nulėmė daugelio mergaičių pasirinkimą nestudijuoti sustiprinto lygio matematikos.
Tokia pati nuomonė vyrauja ir JAV. Tyrėjų nuomone, tam turi įtakos kultūriniai aspektai kai tai akcentuojama ir mokykloje, ir namie. Netgi populiaraus serialo "Nusivylusios namų šeimininkės" herojė Gabrielle Solis yra pasakiusi: " venkite matematikos ir gamtos mokslų, nes nuo jų tik gilėja veido raukšlės".
Vidiniai nusistatymai turi didelę reikšmę, nes susiformavę stereotipai išlieka. Jeigu prieš matematikos egzaminą mergaitei bus pasakyta, kad berniukai yra gabesni ir šias užduotis atlieka geriau , ji suskaičiuos prasčiau. Ir priešingai, jei pasakysime kad pvz. šios mokyklos mokinia užduotis atlieka   geriau nei kitos, tai rezultatai atitinkamai bus kitokie. Taip teigia lyčių psichologė Cordelia Fine iš Melburno universiteto.
Mokslininkai teigia, kad ir menkiausias priminimas apie lyčių skirtumus turi įtakos matematikos skaičiavimų rezultatuose. Teigiama, kad jeigu užduoties sąlyga bus apie drabužių dizainą, tai berniukai tokią užduotį išspręs prasčiau.

...Laukite tęsinio....

2016 m. spalio 19 d., trečiadienis

SUOMIŠKOS LYČIŲ LYGYBĖS NAUJOVĖS

Nuotrauka iš oaj.fi


Nors Suomijoje lyčių skirtumų vis mažiau ir mažiau, šios šalies švietimo sistema gavo naują iššūkį. Kiekviena mokymo įstaiga kitiems metams privalės parengti lygių lyčių galimybių programą. To reikalauja švietimo ministerija, kuri sudarė planą tokiai programai įgyvendinti. 
Šios programos tikslas yra praplėsti mokinių  suvokimą apie lyčių sampratą ir užkirsti kelią ateityje daryti pasirinkimus, kurie stereotipiškai priskiriami vienai ar kitai lyčiai ( pvz. renkantis laisvalaikio pomėgius ar profesiją ir tt.). 
Ministerijos parengtame plane teigiama, kad siauras požiūris ir menkas supratimas apie lyčių sampratą kelią daug problemų, tokių kaip patyčios, atstūmimas ir draugų rato nebuvimas, vienatvė, prasti mokymosi rezultatai bei mokyklos nelankymas, savęs žlugdymas ir netgi savižudybė.
Kiekvienas mokinys turėtų būti vertinamas individualiai, o ne atsižvelgiant į jo lytį. Kaip rodo pastarųjų 10-15 metų praktika, to padaryti nepavyko. Tyrimais buvo nustatyta, kad berniukai dažniau gauna geresnį įvertinimą, negu jų sugebėjimai. Ir atvirkščiai - iš mergaičių reikalaujama daugiau ir vertinama griežčiau.
Konkretus pavyzdys kaip reikia vengti stereotipinių standartų yra dėmesio koncentravimas į mokinių skirstymą mišriomis grupėmis ir kreipimąsi vardu, o ne "berniukai" ir "mergaitės". Pasak švietimo ministerijos parengto plano, toks suskirstymas yra blogas, nes lytis yra tik viena iš daugelio mokinio (žmogaus) savybių. Pernelyg dažno lyčių skirtumų akcentavimo ( "berniukai" ir "mergaitės") turi būti vengiama.
Vaikus reikia skatinti draugauti vieni su kitais neatsižvelgiant į lytį. O laisvalaikio užsiėmimus, profesiją rinktis pagal tai, kas iš tiesų traukia ir patinka.

2016 m. spalio 8 d., šeštadienis

APIE NUOGĄ KŪNĄ IR VAIKŲ ATSIRADIMĄ



Nors Suomijoje beveik visada šalta, tačiau vietiniai nuogi būna daug ir dažnai. Ir žinoma - saunoje. Nuogo kūno supratimas visai kitoks. Čia įprasta eiti į sauną visiems šeimos nariams drauge ( nuogiems). O šventiniuose saunos vakarėliuose ne taip jau retai vyrai ir moterys sėdi šalia vieni kitų neapsijuosę netgi rankšluosčiu. 
Natūralu, kad vaikams nuogas kūnas kelia daug susidomėjimo ir klausimų. Taigi, kaip teisingai ir suprantamai suomių psichologai ragina kalbėtis su vaikais. 
Šiuolaikinės medios laikais ypač svarbu, kad būtent tėvai paaiškintų visus klausimus, o ne numotų ranka vienu sakiniu: " tau dar per anksti žinoti". Nors dažnai manoma, kad kalba apie seksualumą gali   pakenkti vaikui, tai netiesa. Jeigu konkrečiu momentu neturima atsakymo į vaiko užduotą klausimą, galima jam atsakyti, kad "labai geras klausimas, tačiau atsakysiu į jį truputį vėliau". Na ir labai svarbu to pažado laikytis bei atėjus tinkamam laikui į klausimus atsakyti.
Štai trys pagrindiniai dalykai, apie kuriuos svarbu ir būtina prabilti.

1. Iš kur atsiranda vaikai. 
Apie seksualumą reikia pradėti kalbėti jau 3-4 metų vaikui, nes jis gali prisiklausyti įvairiausių gąsdinančių faktų iš vyresniųjų. O dar blogiau - pamatyti internete. 
Kalbą galima pradėti nuo to, kad maudynių ar rengimosi metu vardijamos visos kūno dalys, tuo pačiu ir intymios. Vaikui galima pasakyti, kad kūdikis auga mamos pilve, o to pradžiai reikalingos sėklytės iš mamos ir tėčio. Dažniausiai mažamečiams to pakanka. Ir labai svarbu tai išgirsti iš tėvų, nes vaikui tai "teisingą" informaciją. 

2. Apie grėsmes ir pavojus
Apie grėsmes ir pavojus, kuriuos vaikui gali sukelti "blogi dėdės" taip pat labai svarbu kalbėtis, bet vaikui suprantama kalba. Geras patarimas vaikui paaiškinti, kad po maudymosi kostiumu esančių kūno dalių nebūtina ir nereikia niekam rodyti ar leisti liesti be  vaiko sutikimo, jeigu tam nėra svarbios priežasties. Norintiems apžiūrėti draugams, gydytojams, mokytojams ir pan. vaikas visada gali atsakyti NE. Vaiką reikia skatinti visada pasipasakoti apie nemalonias emocijas ir jų priežastis tam, kuriuo jis pasitiki. O patekus į situacija, kuomet kito žmogaus prisilietimai yra nemalonūs, visada stengtis iš ten pasišalinti ir neklausyti jokių aiškinimų. Čia labai svarbu kalbėti ramiu tonu, be panikos jausmo, neįbauginant, nes vaikas labai gerai supranta intonacijos ir balso pakitimus. 

3. Vaikų masturbacija
Pastebėję, kad vaikas domisi savo lytiniais organais ir juos liečia ( tai gali nutikti dar nesuėjus 2 metams), suaugusieji gali išsigąsti ir pulti į paniką. Labai svarbu situacijoje neparodyti šių emocijų, o elgtis ramiai ir pasikalbėti. Reikia suprasti, kad vaikas neskiria intymių kūno dalių lietimo nuo kitų ( ausys, nosis, kojos ir tt.). Jeigu staiga jam bus draudžiama liesti tam tikras kūno dalis, būtent su jomis gali susiformuoti neigiamos asociacijos. Vaiką reikia padrąsinti ir pamokinti, kas tinkama ir kas ne. Galima pasakyti, kad intymių vietų lietime nėra nieko blogo, tačiau to nederėtų daryti viešai, esant šalia kitiems žmonėms, nes tai "privatus" reikalas.