2017 m. vasario 10 d., penktadienis

4 svarbūs sakiniai vaikui

Foto iš time.com
Garsus Suomijos vaikų psichiatras Jari Sinkkonen pataria, kokius 4 sakinius yra būtina kartoti savo vaikui.

1." Esi labai gražus (graži). "
Labai svarbu pagirti vaiko išvaizdą, t.y. sakyti, kokios gražios jo akys, plaukai ar kiti bruožai bei drabužiai. Girdint tokius pagyrimus vaiko mintyse užsikoduoja tai, kad jis yra mielas, mylimas, ir pripažintas.
Žavėjimasis vaiku tikrai nedidina spaudimo dėl išvaizdos. Netgi priešingai. Žmogaus psichika gyvena kūne, kuris turi išvaizdą. Tam, kad susiformuotų sveikas pasitikėjimas savimi, vaikui būtina suprasti, kad tėvų akyse jis yra pats nuostabiausias. O be to, šiais laikais nepasitenkinimas savo išvaizda yra labai dažnas reiškinys, todėl mažam vaikui reikia užtikrinti, kad jis atrodo puikiai.
Jeigu jis šventiškai pasipuošęs ir spindi noru būti pastebėtas, tėvams būtina atkreipti į tai dėmesį ir girti vaiko išvaizdą. Dar nei vienas žmogus nebuvo sutraumuotas už tai, kad jam sakoma, koks jis nuostabus ir gražus.
Žinoma, viskam reikia jausti saiką ir ribas. Paaugliui, apsuptam draugų kompanijos, tokie žavėjimaisi tikrai nepatiks. Tokiu atveju galima tiesiog pasiūlyti gaiviųjų gėrimų.
Už žodį daug stipresnis yra žvilgsnis. Vaikas turi matyti tėvų žvilgsnyje meilę ir pasididžiavimą būtent juo.

2. "Ateik- apkabinsiu"
Vaiką būtina myluoti, glausti, kutenti, apkabinti. Ir nesvarbu, kokio jis amžiaus. Ir netgi tada, kai jis pats nemoka to paprašyti....

3. "Kaip praėjo diena darželyje? Kaip sekėsi mokykloje?"
Privalu kasdien domėtis ir klausti vaiko apie jo dienos nuotykius, net jeigu atsakymas kasdien tas pats- GERAI.
Tėvų užduotis yra pratęsti pokalbį, klausinėti plačiau. Pvz. ar žaidė piratų žaidimą, kuris taip patiko praeitą savaitę. Ar mokykloje per pertrauką aptarinėjo naujausiai matytą filmą, ir pan. Puikus laikas tokiems pokalbiams yra visiems kartu valgant vakarienę. Ir tokiose situacijoje svarbiausia ne žodžiai, o žinutė, kad tėvams nuoširdžiai rūpi tai, ką vaikas nuveikė per dieną.

4. "Ką norėtum veikti per kitas atostogas?"
Klausti vaiko nuomonės apie atostogas dar nereiškia, kad jam paliktas atostogų planavimas ir visi jo norai bus išpildyti. Diskusijoje svarbu įsiklausyti į vaiko pageidavimus, bet jeigu jie skamba fantastiškai ir yra neįgyvendinami šeimos biudžeto, tai reikia taip ir pasakyti nevyniojant į vatą.
Vaikai supratingi, nors ir mėgsta pasiožiuoti. Tačiau jie ima suprasti, kad ir jų norai ir nuomonė šeimoje yra svarbūs. Nebūtinai geriausi atostogų prisiminimai  būna iš Legolando. Kartais tai gali būti tiesiog kaime pas senelius išmokimas važiuoti dviračiu ar pagautas drugelis...

2017 m. sausio 17 d., antradienis

NUDŽIŪVUSIOS MOKSLO ŠAKNYS IR GENETIŠKAI MODIFIKUOTI VAISIAI

Dabartinėje Lietuvos politinėje krizėje matau tik vieną - prastos švietimo sistemos rezultatą. 
Galvoju, kada Lietuva supras apie mokslo svarbą ir išsilavinimo pasekmes? Gal jau priėjo liepto galą, kai į Seimą susirinko bemoksliai, turintys neapkrautas informacijos smegenis, bet labai garsiai rėkiančias gerkles. Akivaizdu, kad šios kadencijos Seimas nieko protingo nesugalvos. 
Bet grįžkime prie švietimo. 
Mane stebina keistas Lietuvos profesinis paradoksas. Kodėl mokytojais gali dirbti tik pedagoginį išsilavinimą turintys, gydytojais - tik medicininį ir tt. O va politikais galima patapti vos ne per vieną naktį ( ar po vienos nakties... ).  Politika yra atskira mokslo ir visuomenės šaka, kurią reikia išmanyti ir suprasti pagrindus. Tai valstybės, pasaulio valdymo mechanizmas. Tokiam darbui reikalingi tik super profesionalai. O ką mes turime Lietuvoje? Aišku, turime ir labai gerų profesionalių politikų, kurių dėka dar šiek tiek prilaikoma tvarka ir Konstitucija. Bet po šių rinkimų Seimo sudėtis gan liūdna.
Kodėl į Seimą prigužėjo išsilavinimo neturinčių kvailių? Todėl kad už juos balsavo tokie patys kvailiai. Ir akivaizdu, kad Lietuvoje tokių dauguma! Skaitytojai, nepriimkite šito mano pasisakymo asmeniškai, nes jeigu skaitote mano tinklaraštį ir šį straipsnį, vadinasi domitės švietimu ir suprantate jo reikšmę.
Dabartiniai skandalai tik parodo, kokią neišsilavinusių žmonių kartą užsiaugino Lietuva. O tai juk jauni žmonės! O nemoka net užsienio kalbų....
Kokia išeitis? Na akivaizdu, kad išeities nerasime su šia kadencija. Bet reikia stengtis, kad ateities kartos, politikai, bet kurios kitos srities profesionalai būtų kvalifikuoti atitinkamam darbui. Motyvacijos skatinimas ir kokybiškų studijų pasiūla turėtų tapti Lietuvos švietimo programos prioritetu.
Juk net ir žemdirbiui aišku, kokią sėklą pasėsi, tokį derlių pjausi. Liūdna, kad neišsilavinusios kartos derlius suvažiavo į Seimą.  O galėjo ir toliau puikiai ūkininkauti, megzti, siūti, kurti darbo vietas ir taip gerinti Lietuvos padėtį.
Esant tokiai betvarkei gal reikėtų įvesti kokį nors politologijos pagrindų egzaminą prieš pradedant kadenciją Seime. Daugeliui būtų proga pirmą kartą pamatyti kaip atrodo Lietuvos Konstitucija.

Ši politinė krizė - tai akivaizdus pavyzdys, kai visi nori būti lyderiais. Apie tai jau esu rašiusi anksčiau. Mano nuomonė tokia, kad reikia užtikrinti, kad kiekvienos profesiojos atstovas dirbtų savo darbą, t.y. batsiuvys batsiuviu, gydytojas gydytoju, elektrikas elektriku, o politikoje turi dirbti politikos mokslus baigę žmonės. Kai nėra tvarkingos švietimo sistemos, t.y. nudžiūvusios jos šaknys, tai net ir geriausia genų inžinerija nepadės užauginti sveikų visuomenės vaisių.

2017 m. sausio 9 d., pirmadienis

ŠIUKŠLIŲ DĖŽIŲ DIZAINERIAI



Naujųjų metų proga labai norėjau parašyti ką nors gero ir smagaus. Nes liūdnos temos apie smurtą ir patyčias nors ir neišsisėmė, bet tiesiog tam nekyla ranka. Na ir štai bevaikštant pamačiau šitą gražuolę šiukšlių dėžę. Nors pro ją esu praėjusi jau šimtus kartų, niekada nepagalvojau, kad ir ji - gyvas ugdymo projektas! 
Tokių įvairių unikalaus dizaino šiukšlių dėžių pilnas miestas. Aplink mokyklas, žaidimų parkuose ir šiaip vaikų lankomose vietose.
Šis projektas prasidėjo 2015 metų pavasarį įvairiose Espoo miesto mokyklose, bibliotekose, jaunimo  užimtumo centruose. Šiukšlių dėžių pagaminta 167 dalyvaujant mažiesiems 9 - 17 metų amžiaus suomiukams. Mieste labai daug šiukšlių dėžių vandalizmo atvejų. Viską apgalvojus buvo nuspręsta, kad toks ugdomasis projektas sumažins vandalizmą ir skatins augančią kartą atsakingiau elgtis su materialia bei gyvąja aplinka.
Pedagoginė tokio projekto reikšmė didžiulė. Vaikai susipažino ir su pvz. Baltijos jūros augmenija ir gyvūnija. Dirbant grupinį darbą tobulėjo socialiniai įgūdžiai. Taip pat prireikė ir matematinių, technologinių žinių. Vaikai ypatingai buvo supažindinti su aplinka ir jos saugojimu. O svarbiausia - kiekvienas galėjo pasijusti tikru dizaineriu!
Tai nuostabus integruoto ugdymo pavyzdys!

2016 m. gruodžio 8 d., ketvirtadienis

KAIP SMURTAS PRIEŠ VAIKUS SUSIJĘS SU PATYČIOMIS

Nuotrauka iš iltalehti.fi
Tais retais atvejais, kai lankausi Lietuvoje, vis tenka išvysti ir lietuvišką televiziją. Šiaip tai nemėgstu jos, nes transliuojama vien tik visokios muzikinės tralialiuškos ir interaktyviomis vadinamos laidos, kur dažniausiai norima nemokamų DNR tyrimų, nes įtariama, kad  žmona "sugriešyjo" su kaimynu... Bet  dabar rašau ne apie tai. Mane sutrikdė kitas faktas, kurį pamačiau per žinias. Reportažas buvo apie smurtą ir naują įstatymą, kuriuo Lietuvoje reikėtų uždrausti smurtą prieš vaikus. Visų pirmiausia aš tiesiog pakraupau, kad tokio įstatymo dar nėra. O antra, gatvėje respondentai dėstė savo nuomonę, kad mušti vaiką yra gerai, nes tik taip jis gali būti paklusnus. Jeigu būtų mano valia, tai tokią nuomonę išreiškiančius piliečius drąsiai siųsčiau bent jau pataisos darbams. 
Faktas yra tas, kad agresija skatina dar didesnę agresiją. Žiaurumas taip ir eina iš kartos į kartą. Tėvai muša vaikus, sutuoktiniai muša vieni kitus, vaikai mušasi tarpusavyje... Baisu. Kartą manęs netgi buvo paklausta, o ką tu darai darbe (Suomijos vaikų darželyje), kai vaikai ima muštis. Aš net apstulbau nuo tokio klausimo, nes man asmeniškai neteko susidurti su tokiu atveju. Nors žinau, kad kartais ir pasitaiko.
Suomijoje įstatymas draudžia bet kokį fizinį smurtą prieš vaiką jau nuo 1984 metų. Tai reiškia, kad bet koks agresijos pasireiškimas yra nusikaltimas.
Jau minėtame žinių reportaže apie smurto prieš vaikus uždraudimą vyko televizijos žiūrovų balsavimas. Buvo du galimi variantai : A) seniai reikėjo uždrausti. B) drausti nereikia, nes tai vistiek nieko nepakeis.
Na o rezultatai buvo tokie, kad 30% su viršum atsakiusiųjų pasirinko variantą A. O likusieji 60% su viršum palaiko tolimesnį smurto prieš vaikus legalizavimą!!! Na čia tai pasakysiu vieną: kokia tauta, tokios ir žinios. Mano išvada: su tokia visuomenės nuomone Lietuva NIEKADA nesusitvarkys su patyčiomis nei ugdymo įstaigose, nei darbovietėse, nei šeimose tarp vaikų bei sutuoktinių. Niekada nepagerins švietimo sistemos, nepakels tautos moralės ir gerovės.  Fizinė ir psichologinė agresija yra patyčių pamatai ir visuomenės blogis. Lietuvai reikia užsiauginti be smurto auklėjamą kartą, kad ledai pajudėtų į priekį.
Moksliniuose suomiškuose darbuose, kurie tyrinėja smurtą prieš vaikus, parašyta labai aiškiai, kokios yra smurto pasekmės. Išvados tokios:
Jeigu tėvai naudoja fizinį ar psichologinį smurtą prieš vaiką, pas jį susiformuoja prieštaraujantys jausmai: kaip artimiausias ir mylimiausias žmogus gali sukelti fizinį ir emocinį skausmą? Stipraus smurto pasekmės tokios, kad nebesiformuoja vaiko saviraiška. Jis pasidaro aklai paklusnus vien tam, kad išvengtų skausmo. Tokiu atveju visiškai nebesiformuoja vaiko moralės supratimas, vertybės, jis pats nebesugeba atskirti kas yra gerai, o kas blogai. Kitaip tariant, auga nemąstančios būtybės. Taip pat vaikui duodamas signalas, kad stipresnis gali skriausti silpnesnį. O tai pati dažniausia patyčių forma. Smurtas taip pat visiškai sužlugdo empatijos vystymąsi. O būtent empatijos nebuvimas yra patyčias skatinantis veiksnys.
Nėra absoliučiai jokios pateisinamos priežasties naudoti smurtą, nes toks auklėjimo būdas neša vien tik žalą iš kartos į kartą. O vaikų ligų profesorės Carole Jenny teigimu, vaikystėje patirtos fizinės traumos gali pasireikšti netgi po 50 metų tokiomis pasekmėmis kaip psichiniai sutrikimai, alkoholizmas, širdies ir kraujagyslių ligos.
Labai noriu palinkėti lietuviams kantrybės ir susivaldymo auklėjant ir ugdant vaikus. Tikrai yra begalės metodų kaip priversti vaiką elgtis gerai nenaudojant prieš jį smurto.

2016 m. lapkričio 25 d., penktadienis

Valgymo įpročių formavimas




Nuotrauka iš momables.com
    
  • Visa šeima valgo sėdint už stalo kartu tuo pačiu metu. Valgymo metu dažniausiai išlaikoma ramybė ir palanki tam, neblaškanti atmosfera. Stengiamasi bendrauti ir aptarti šeimos reikalus.
  • Valgymo laikas ir taisyklės labai svarbu: su vaiku galima nuspręsti, kas bus gaminama pietums, vakarienei, kokie užkandžiai, gėrimai ir galbūt skanumynai. 
  • Prieš pradedant valgyti vaikui reikia pranešti šiek tiek anksčiau, kad jis spėtų pabaigti žadimus. Televizorių rekomenduojama išjunkti ir pašalinti kitus trukdžius. Žaislų ant stalo nesinešama.
  • Pavargusį ir zirzlų vaiką reikia nuraminti ant rankų, apkabinant prieš pradedant valgyti. Maistas nėra nuraminimo priemonė.
  • Atsižvelgiant į vaiko amžių ir proto ribas, jis gali pats pasirinkti ką valgyti iš dviejų galimų variantų (pvz. ruginę ar baltą duoną, jogurtą ar varškę). 
  • Sutariamos ragavimo taisyklės: būtina paragauti žirnio didumo gabalėlį ir galima daugiau nevalgyti, jeigu neskanu.
  • Vaikas pats gali įsidėti maisto pagal savo sugebėjimus. Iš pradžių nedaug, o vėliau pakartoti, jeigu dar nori.
  • Vaikui nuolatos reikia duoti paragauti naujų patiekalų. Dažniausiai po 10-15 kartų ragavimo patiekalas pradeda patikti. Už ragavimą reikia pagirti, o kiti šeimos nariai rodo pavyzdį ir valgo patys. 
  • Tėvai sudaro sąlygas vaikui mokytis valgyti savarankiškai.
  • Vaiką reikia skatinti, drąsinti ir jam padėkoti. Pažangumas valgant pastebimas ir pagiriamas, netyčiniai numetimai/sudužimai sutvarkomi nedarant iš to jokio numerio. 
  • Jeigu vaikui nėra apetito, jis vistiek gali sėdėti kartu prie stalo kol kiti valgo. 
  • Pavalgęs vaikas gali palikti stalą, visos porcijos suvalgyti nebūtina. 
  • Saldumynai negali būti naudojami kaip prizas. Grąsinimai neveikia. 
  • Vaikas gali dalyvauti produktų pirkime, maisto ruošime, kepime, stalo padengime bei virtuvės sutvarkyme.
  • Kartais galima surengti ir šventę. Gražiai padengtas stalas net ir su paprastais patiekalais sudaro šventinę, ypatingą atmosferą.
  • Jeigu norima skatinti vaiką valgyti kokį nors tam tikrą maistą, tai rekomenduojama tokį maistą tiekti malonioje aplinkoje, šventės metu, atėjus draugams ar išvykoje pas senelius.
 SKANAUS!

2016 m. lapkričio 11 d., penktadienis

INTEGRUOTO MOKYMO PASLAPTYS SUOMIJOJE




nuotrauka udemy.com

Lietuva mėgsta skandalingas ir sensacingas naujienas. Tik pasirodo kas nors tokio WAUU, tai ir puola visi diskutuoti ir reikšti savo nuomones. Tačiau užmiršta vieną svarbų dalyką: to fakto ar naujienos tikrumą ir skelbiančio šaltinio patikimumą. 

Lietuvoje vis dar mirga straipsnis, neva Suomijos mokyklose nebebus atskirų mokomųjų dalykų. Viskas bus stebuklinga ir kažkaip paslaptingai kažkur integruota.... Esu pikta ant žiniasklaidos už tokį visuomenės klaidinimą. Mokomieji dalykai niekur nedings iš Suomijos mokyklų. Šis faktas buvo oficialiai paneigtas ir pavadintas kaip nepriklausomo žurnalisto interpretacija.

2016 metų rugpjūtį Suomijoje įsigalėjo atnaujinta švietimo pragrama. Joje buvo paskelbta, kad mokymas neturi apsiriboti vien tik mokomųjų dalykų ribose. Į mokymą reikia integruoti ir taip vadinamus reiškinius/fenomenus, konkrečią temą ar projektą,  ir juos gvildenti grupiniu darbu, per įvairius mokomuosius dalykus, dalyvaujant netgi keliems mokytojams. Kiekviena mokykla turėjo paruošti specialią programą, kaip tas naujoves įgyvendins. Plačiau apie tai pasakoja profesinès švietimo sąjungos ekspertas Jaako Salo.

Esminis programos akcentas - plataus spektro suvokimas. Jis grįstas žinių, sugebėjimų, moralės, nusistatymo, norų ir siekių visuma. Į pagrindinį išsilavinimą turi būti integruota 7 aspektai:
1. Mąstymas ir mokomosios medžiagos išmokimas.
2. Kultūra, bendravimas tarpusavyje, mokėjimas pasireikšti.
3. Rūpinimasis savimi ir buitimi.
4. Plataus spektro raštingumas.
5. Informacinių technologijų išmanymas.
6. Pasirengimas darbui bei verslui.
7. Sugebėjimai daryti įtaką, aktyvus dalyvavimas, tvirtos ateities kūrimas.

Mokytojo darbas yra padėti mokiniui atrasti mokymosi ir išmokimo džiaugsmą, motivaciją, problemų sprendimo sugebėjimus, atsakomybę, aktyvų vaidmenį mokymosi procese. Mokytojas turi atsižvelgti į kiekvieno mokinio individualius poreikius bei organizuoti kokybišką grupinį darbą.

Atnaujinta švietimo programa ragina pradėti visuomenės mokslus jau pradinėse klasėse, į matematiką  integruoti programavimą ir tt. Kokybiškam programos atlikimui Suomijos mokytojams turės būti organizuojami apmokymai. O tai ilgas, ne vienerius metus užtrunkantis procesas.





2016 m. lapkričio 10 d., ketvirtadienis

AR ĮMANOMA LYGYBĖ TARP LYČIŲ. KĄ SAKO MOKSLAS. 2 DALIS



...Tęsinys...
Anksčiau kultūrinis susiskirstymas socialinėmis rolėmis buvo didžiulis, ir dar šiandien jaučiamas tarp vyrų ir moterų. Praeito šimtmečio pradžioje buvo taikomos griežtos elgesio normos ypač moterims. Mergaitės buvo ugdomos taip, kad švilpavimas yra netinkamas elgesys būtent šiai lyčiai. Už "netinkamą" elgesį buvo klijuojama "pasileidėlės" etikėtė, o šito turėjo būti vengiama visais būdais ir paklusti nustatytoms to meto elgesio normoms. Helsinkio universiteto mokslininkė Pia Olsson tyrime atskleidė, kad anksčiau Suomijoje mergaitės negalėjo nei rodyti grimasų, nei garsiai juoktis. Skardžiabalsės buvo laikomos lengvabūdėmis. Na o gera mergaite buvo laikoma tyli, nuolanki ir sėdinti namie. Berniukai galėjo laisvai judėti ir netgi vartoti svaigalus.
Toks auklėjimas vis dar pastebimas ir šiandien. Nors mergaitės stipriai išsivadavusios iš tokių suvaržymų daug labiau nei berniukai. Kita Suomijos mokslininkė Sari Manninen tyrime nustatė, kad "mergaitiškai" ir " vaikiškai" besielgiančiam berniukui kyla grėsmė būti atstumtam. Mergaitiškam elgesiui priskiriama verkimas, nesugebėjimas apginti savęs, žaidimas su jaunesniais vaikais ir mergaitėmis. Mergaitiškas berniukas parodo baimės jausmą ir yra pasyvus sporte.
Į berniukų fizinę formą jau darželyje ugdytojai kreipia daugiau dėmesio nei į mergaičių ir skatina būti drąsiems. Mokyklose berniukai skatinami žaisti komandinius žaidimus, kur daugiau tarpusavio varžybų.

Šiandien berniukų ir mergaičių galimybės daug lygesnės nei prieš kelis dešimtmečius, kuomet lytys buvo auklėjamos tikslingai ir mokomos skirtingų darbų. Dabar vaikai labai mažai užsiima namų ruoša. O lygių teisių įstatymas reglamentuoja vaikus auklėti lygybės principu. Tačiau skirtumai auklėjime ryškiai matosi, nors ugdytojai patys to ir nemato. Berniukai gauna daugiau dėmesio nei mergaitės. Helsinkio vaikų darželiuose buvo filmuojamos vaikų grupės ir pastebėta, kad mergaitės dažniau giriamos dėl išvaizdos ar gražių drabužių bei suteiktos pagalbos kitiems, o berniukai giriami dėl talentų ir gerai atliktų darbų. Su mergaitėmis daugiau kalbamasi, o berniukams sudaroma daugiau galimybių judriems žaidimams.
Švedijoje filmuojant darželinukų grupę buvo pastebėta, kad berniukams buvo užduoti 69proc. klausimų, į kuriuos atsakyti užtenka vieno žodžio. O mergaitėms 78proc. klausimų, į kuriuos atsakyti reikia keletu žodžiu. 
Taip pat berniukams buvo suteikta daugiau laisvės judriems žaidimams.

Gal reikėtų grąžinti berniukų ir mergaičių atskirų mokyklų ar klasių modelį? Į šį klausimą atsako JAV psichologų asociacijos pirmininkė, profesorė Diane Halpern: kad nors ir pastebėta, jog kai kurias užduotis lytys atlieka skirtingai, tai nėra svarus pagrindas suskirstyti mokinius pagal lytis. Individualaus vaiko negalima vertinti pagal vienokius ar kitokius vidurkius ( šiuo atveju lyčių). Svarbu paminėti tai, jog protiniai ir emociniai sugebėjimai skiriasi žymiai daugiau tarp tos pačios lyties atstovų nei tarp dviejų lyčių apskritai.
Tyrimai atskleidžia, kad mokymasis atskirose berniukų ir mergaičių mokyklose ar klasėse neduoda jokios naudos. Pvz. Pietų Korėjoje mokiniai atsitiktinai patenka arba į bendras, arba į atskiras mokyklas, ir mokymosi rezultatai būna vienodi. O Dubajuje matomas skirtumas - bendrose mokyklose mokinių rezultatai geresni.
Nustatyta, kad konkretiems pavieniams atvejams t.y. vaikams atskiros mokyklos neduoda naudos. Jei jis gabus, tai rezultatai geri visur. Diane Helpern pabrėžia, kad suskirstymas tik didina lyčių stereotipus.


LYČIŲ LYGYBĖ SUTEIKIA VIENODAS GALIMYBES VISIEMS.  Neutralus ugdymas jau seniai skatinamas Suomijos švietimo sistemoje. Pagrindinė idėja ta, kad kiekvienas vaikas ugdomas kaip individualus žmogus, o ne tam tikros lyties atstovas. Siekiant lyčių lygybės kai kurie tėvai netgi duoda vaikui nenusakomos lyties vardą, rengia neutralių spalvų drabužiais bei kartais tiesiog tyčia slepia nuo visuomenės vaiko lytį.

Tačiau tikrovėje absoliučiai neutralus lyčių ugdymas yra neįmanomas, nes nepaisant individualumo,  kiekvienas žmogus yra genų kūrinys, priklausomas nuo lyties ir kultūros. Neurobiologės Lise Eliot teigimu, berniukai ir mergaitės yra skirtingi ir lytis yra labai reikšminga. Jeigu į lytį nekreipsime dėmesio, tai gali nuvesti į kraštutinumus, kai lyties įtaką tiesiog imsime neigti.
Šiuolaikiniai mokslininkai siūlo lyčių neutralumo terminą ugdyme keisti į lyčių sensityvinį arba atsižvelgiantį į lytis ugdymą.  Tai reiškia, kad ugdytojai turi apgalvotai ir kryptingai įvertinti ir pateikti vaikams GALIMĄ lyties poveikį vaiko gyvenime. Buitinius berniukų ir mergaičių skirtumus būtina pastebėti ir iškelti diskusijai tam, kad išvengti lyties stereotipų ir nepagrįstų lyties sureikšminimų. Taip mano pedagogikos profesorė Eija Syrjanen ir didaktikos lektorė Tiina Kujala. 

Yra daugybė būdų stiprinti mergaičių fizinius, matematinius, konkurencingumo, erdvinio orientavimosi sugebėjimus taip pat kaip ir berniukų literatūrinius, socialinius sugebėjimus, empatiją. Taip teigia Lise Eliot, pridurdama, kad mažas skirtumas tarp berniukų ir mergaičių virs dideliu, jeigu mes jį tokį darysime ir akcentuosime.

Na ir pabaigai galime užduoti klausimą, kodėl nereikia didinti lyčių skirtumo? Ir apskritai kokia viso šio reikalo esmė? Grįžkime atgal į pavyzdį apie matematiką ir literatūrą. 
Matematika yra neatskiriama technikos dalis. O technikos pagalba galima veiksmingai įtakoti ir keisti pasaulį. Būtent  noras keisti pasaulį skatina moteris rinktis profesijas. Taip pat jos nori savo darbu padėti kitiems. Tą parodė amerikiečių tyrimai. Tyrimuose paaiškėjo ir tai, kad moterys nelabai tiki, kad tai jos gali pasiekti per technikos ir matematikos sritis. 
Matematika yra labai svarbus mokslas begalėje sričių, taip pat ir humanitarinių mokslų tyrimuose. Daugybė profesijų taip pat reikalauja gerų matematinių įgudžių. Jeigu nepagrįsta baimė ir stereotipinis požiūris "atbaido" mergaites nuo matematikos studijų ir profesijų, tai didžiulė žala joms ir visai  visuomenei. Berniukai taip pat daug netenka, jeigu neskaito knygų vien dėl to, kad "berniukai neskaito", ir smarkiai atsilieka nuo skaitančių bendraamžių.
Skaitymas labai svarbus smegenų vystymuisi, ir televizija ar tiesiog pokalbiai to neatstos. Taip teigia profesorė Anne Cunningham iš Berklio universiteto ir Keith Stanovich iš Toronto universiteto. Jų atliktuose tyrimuose paaiškėjo, kad skaitymas žymiai padidina žodyną ir visapusį išprusimą bet kokiame amžiuje ir netgi tiems, kurių protiniai sugebėjimai nėra patys aukščiausi. 
Todėl būtina abi lytis vienodai skatinti tiek matematikai, tiek ir literatūrai. Lise Eliot žodžiais tariant, šiuolaikinis pasaulis labiau net bet kada anksčiau reikalauja iš abiejų lyčių vis daugiau ir daugiau. Ir kiekvienas nepriklausomai nuo lyties turi teisę vystytis ir tobulėti be jokių ribų.