2016 m. rugpjūčio 26 d., penktadienis

SUOMIŠKI MATEMATIKOS METODAI JAU ITALIJOJE

Šaltinis: Yle.fi

Pagaliau pasirodė gerų naujienų iš Italijos. Mokytoja Patrizia Piccinini prieš metus pradėjo versti suomiškus matematikos vadovėlius į italų kalbą ir iš jų mokyti vaikus. O apie teigiamus rezultatus pasidalino su žiniasklaida. 
Ji teigia, kad jos mokomi trečiokai susižavėjo matematika, ir tai tapo jų mėgstamiausiu dalyku po to, kai gavo į rankas suomiškus vadovėlius. Mokiniai norėjo mokytis netgi atostogų metu iš naujojo, rudens sezonui skirto vadovėlio. 
Suomiški vadovėliai, pasak mokytojos, nuo itališkų skiriasi tuo, jog paveikslėlių pagalba moko vaikus daryti savarankiškas įžvalgas ir išvadas. O itališkuose daugiau teksto, ir tai nemotyvuoja. 
Rezultatas toks, kad iš suomiškų vadovėlių besimokančių trečiokų klasė išsiskiria iš kitų geriau išlavintu skaičiavimu mintyse bei savarankiškų išvadų daryme. Teigiami rezultatai matomi ne tik matematikoje - mokytojos Piccinini klasės mokiniai pasižymi geriau išlavinta atmintimi bei gebėjimu susikaupti.
Mokytoja pabrėžia, kad iš pradžių mokinių tėvai į šią idėją reagavo labai kritiškai, tačiau ėmė keisti nuomonę kai pradėjo pastebėti teigiamus rezultatus. 

2016 m. balandžio 5 d., antradienis

Kartoninės dėžutės užvaldo pasaulį

Nuotrauka iš yle.fi
Štai tokią dovaną prieš gimstant kūdikiui iš valstybės gauna kiekviena mama Suomijoje. Dovanos alternatyvi piniginė vertė - 140e. Šioje dėžėje galima rasti visas būtinas kūdikio priežiūros priemones ( netgi šukas, žirklutes, termometrus kūno ir maudymo vandens temperatūroms matuoti, žaislą, knygelę ir tt. )
O tvirtoje kartoninėje dėžėje kūdikiai saugiai miega, kol ji pasidaro per maža. 
Ši suomiška idėja smarkiai plinta po visą pasaulį. Po to, kai Suomija tokią dovaną įteikė Švedijos princesei Victorijai bei Anglijos princui Williamui, šios dėžutės įgavo tokį pagreitį ir pasiekė netgi Indiją ir Pietų Afriką. Beje, Afrikoje nuspręsta gaminti plastikines dėžutes, kurios gali būti naudojamos kūdikio maudymui. O Indijoje pridedamas tinklas nuo uodų. Kanada ir Australija taip pat užsiėmė tokių dėžučių politika. Suomiai - tikrai išradinga tauta. 

2016 m. kovo 6 d., sekmadienis

Lyderystė- pagalys į lietuviškos švietimo sistemos ratus

Paskutiniu metu Lietuvoje ypač daug diskusijų apie švietimo sistemą. Regis, atsidūrėme prie užrakintų durų, kurias apsupę laiko streikuojantys mokytojai, nepaklusnūs mokiniai, pečius trūkčiojantys valdininkai bei pasipiktinę ir stresuojantys tėvai.
Liūdna, kad tokiai situacijai nebuvo užbėgta už akių ir nebuvo rasta sprendimų. O dabar visi stovime ant bedugnės krašto ir nežinome ko griebtis. 
Šią savaitę per "Žinių radiją" vyko įdomi diskusija. Buvo pasakyta, kad Lietuvos švietimo sistema neturi krypties. Tai yra tiesa. Nežinome, nuo ko pradėti, kad ledai pajudėtų. 
Sekdama švietimo naujienas Lietuvoje ir lygindama jas su Suomija pastebėjau vieną ryškų skirtumą. Suomija didžiuojasi lygybe ir konkurencijos tarp vaikų nebuvimą laiko esminiu dalyku. Tuo tarpu Lietuvoje visi tik ir kalba apie lyderystės svarbą. Tėvai nori, kad jų vaikai augtų lyderiais, o mokyklos afišuoja apie puikias lyderių rengimo programas ir metodus. Regis, svarbiausia, ko norime ugdyme, yra tai, kad visi būtų lyderiais. 
Toks suvokimas turi savo šaknis: atrodo, kad tik vadovai ir politikai Lietuvoje sugeba prasigyventi, o visi kiti vargsta. Stiprios vidurinės klasės nebuvimas Lietuvoje tuo ir pasireiškia švietime, kad bet kokiais būdais yra siekiama aukštesnioji, t.y. lyderio pozicija. 
Tačiau reikia suprasti tai, kad lyderystė yra įgimta. Jai reikalingos tam tikros vidinės psichologinės savybės, kurių ant mokyklos suolo padėtų nerasime. Mokykloje svarbu išmokti mąstyti, atsirinkti žinias, įgyti tam tikrų įgūdžių, suprasti faktus. Tą gali kiekvienas. O lyderiu gimstama. Mokytis to nereikia. Jeigu jau negimėme lyderiu, tai nereiškia, kad negalime būti puikiais specialistais ir savo sričių žinovais. Kiekviename mūsų, o tuo pačiu ir kiekviename mokinyje slypi daugybė puikių savybių ir talentų, kuriuos reikia ugdyti ir skatinti. Tačiau jie gali likti nepastebėti, jeigu iš kiekvieno vaiko reikalausime to paties- lyderio. 
Pabandykime įsivaizduoti tokį modelį, kai visi aplinkui lyderiai. Visi turi individualius tikslus, nori juos įgyvendinti, tačiau niekas jų nesiklauso nes visi tik kalba. Ar įmanomas susikalbėjimas ir sprendimo radimas? Pažangios visuomenės jau seniai suprato, kad tik komandinis darbas gali duoti norimų rezultatų. O komandoje svarbu, kad vyktų diskusija iš įvairių perspektyvų. Tam reikalingos žinios, platus mąstymo spektras, patirtis, absoliutus profesionalumas ir vienas lyderis, kuris jau gimdamas gavo puikią išvaizdą, drąsą, iškalbos dovaną, mokėjimą įtikinti ir motyvuoti aplinkinius. 
Kodėl apie tai rašau ir kaip visa tai susiję su švietimo sistema? Nes Lietuvoje sukurtas užburtas ratas. Ugdyme ir švietime koncentruojamasi ne į tuos dalykus, į kuriuos vertėtų. Vyksta nesusikalbėjimas ir nekokybiškas išbalansuotas ugdymas. Per prievartą lyderių neišugdysime. O ką galime padaryti? Kiekviename ieškoti geriausių savybių ir padėti jas tobulinti. Mokykime vaikus pasitikėti savimi, mąstyti, suprasti priežastis ir pasekmes, daryti išvadas, spręsti problemas. Tą sugeba kiekvienas. Teisingai išmokyti vaikai vėliau mokės susidoroti su problemomis dar joms neprasidėjus, netingės tobulėti ir mokytis naujų dalykų kad ir visą gyvenimą, bus motyvuoti ir pasitikintys savimi specialistai. Taigi, ugdykime specialistus profesionalus, o ne lyderius. 

2016 m. sausio 2 d., šeštadienis

Vaikų darželių grupės struktūra

Ankstyvasis ugdymas yra be galo svarbus augančio žmogaus raidai, todėl Suomijoje stengiamasi, kad jis būtų kokybiškas. Ugdymo institucijoje vaikui svarbiausia užtkrinti pagrindnių poreikių patenkinimą, t.y. maistas, poilsis, protinis ir fizinis aktyvumas bei visapusiškas SAUGUMAS. Suomiai pabrėžia, kad vaikų darželis nėra sandėlys, skirtas išgyventi tas kelias valandas, kol tėvai dirba. Darželis yra ugdymo institucija, kurioje su didele atsakomybe rūpinamasi augančia karta.
Griežtai nustatytas vaikų ir ugdytojų skaičius. Čia galioja "šventos trejybės" taisyklė. T.y. grupėje yra trys ugdytojai. Vaikų iki 3 metų grupėje maksimalus skaičius- 12, o nuo 3 metų- 21.
Paskutiniu metu labai didelis dėmesys skiriamas veiklai mažose grupelėse. Darbelių, sporto užsiėmimuose, rengiant vaikus stengiamasi, kad vienas ugdytojas būtų atsakingas už mažą grupelę vaikų ( atitinkamai pagal  amžių: 1 su 4 arba 1 su 7). Taip išvengiama spūsties, didelio triukšmo, lengviau susikaupti. Pvz.kol vieni piešia, kiti rengiasi eiti į lauką,o treti jau žaidžia lauke. 

2015 m. gruodžio 17 d., ketvirtadienis

Patyčios. Dublis 2.

Patyčios tarp ikimokyklinio amžiaus vaikų darželyje yra kasdienybė, tačiau dažnai tai lieka nepastebėta ar tiesiog nesureaguota. Suomiai labai daug dėmesio skiria būtent patyčioms, pasireiškiančioms ankstyvąjame ikimokykliniame amžiuje, nes taip norima sumažinti šią problemą mokyklose. 
Ankstyvojo ugdymo įstaigose patyčių prevencija skatinama užtikrinant pedagoginių užsiėmimų kokybę, kuriant saugią erdvę vaikams bei stiprinant tarpusavio bendravimą ( vaikas-vaikas; vaikas- suaugęs; suaugęs- suaugęs). Dėmesys koncentruojamas į pačių ugdytojų nusistatymą ir reagavimą į kiekvieną vaiką, į vaikų grupę kaip visumą, į kolektyvą bei bendrą supratimą, jog būtent ugdytojas ( suaugęs žmogus) gali įvairiai įtakoti patį patyčių fenomeną. Suaugusiojo veiksmai ir sprendimai konkrečiu atveju gali netgi skatinti patyčių atsiradimą ir ilginti jų trukmę. Todėl suaugusiųjų darbas yra prisiimti atsakomybę už patyčias tarp vaikų, laiku ir kompetetingai reaguoti į situacijas tam, kad išvengti didesnių problemų ateityje.
Kiekvienas atvejis, kiekviena grupė ar bendruomenė yra unikali, todėl suomiai palieka laisvę prevenciniams metodams. Bet tai yra būtent pedagogikos sritis. Informacijos paieška, kolektyvinis darbas ir kūrybiškumas yra labai svarbios priemonės kovai su patyčiomis tarp mažamečių vaikų. 

2015 m. gruodžio 16 d., trečiadienis

Patyčios. Dublis 1

Apie patyčias galima kalbėti be pertraukos. Tai labai plati bei jautri tema. O dar ir paslaptinga.  Suomiai atliko ilgametį tyrimą, kuriame dalyvavo 5000 aštuonmečių vaikų, ir jie buvo stebimi iki kol suėjo 29 metai. Tyrimas atskleidė, kad patyrusiems vaikystėje patyčias žmonėms tikimybė susirgti psichinėmis ligomis padidėja dvigubai. Dažniausiai pasitaikantis sutrikimas - depresija. Svarbu paminėti, kad psichinių sutrikimų rizika pasireiškia tiek tiems, iš kurių buvo tyčiotasi bei tiems, kurie patys tyčiojosi iš kitų.
Mokslininkai teigia, jog be to, kad patyčios palieka gilių randų psichikoje, patyčių aukos dažnai nesugeba užsitikrinti finansinės gerovės, kurti tvirtų draugystės ir partnerystės ryšių, padidėja savižudybės rizika.
Britanijos mokslininkai skelbia, kad mokykloje patirtos patyčios yra 30 procentų depresija sergančių aštuoniolikmečių priežastis.
Patyčios pasireiškia jau ir tarp dviejų metų amžiaus vaikų. Svarbu pastebėti, kad jos gali tęstis ir visą gyvenimą. Patyčias galime patirti iš tėvų, sutuoktinių, bendradarbių ir netgi darbdavių. Tai, kad kažkas viešai meta juokelį, kuris mus žeidžia - taip pat patyčios.
To be continued. Tęsinys netrukus. 

2015 m. gruodžio 11 d., penktadienis

Suomių vaikai - sportiškiausi

Šią savaitę Suomiją pasiekė puiki žinia, kad jų vaikai yra mažiausiai antsvorio turintys pasaulyje! Pagaliau tyrimų rezultatai patvirtino, kad suomių vaikų aktyvumas yra puikus, ir kad šioje srityje puikiai dirbama. Jau kūdikiai keliauja į sporto sales su mamomis ir taip judėjimas tampa privaloma kasdienybe. Švarus oras, puikūs lauko sporto įrengimai skatina daug judėti gamtoje. Ugdymo įstaigose vaikų sportui skiriama daug finansinių  resursų ir laiko.
Jeigu domina skaičiai, tai pagal 2012-2013 metais atliktų tyrimų rezultatus antsvorį turinčių suomių vaikų yra 5,2proc.  t.y mažiausiai pasaulyje. O daugiausia - Kinjoje: net 24,6 proc. vaikų turi antsvorį!
Vaikų darželyje turime netgi du batutus. Vaikai dievina šokinėjimą, kuris stiprina raumenis, gerina koordinaciją ir yra puiki priemonė išlieti susikaupusią energiją vidaus sąlygomis ir netgi be sporto salės.