2017 m. gegužės 10 d., trečiadienis

EKRANO LAIKO APRIBOJIMUS GALITE PAMIRŠTI!



Foto:Berislav Juričiś/Yle

Kol visi aplinkui  tik ir diskutuoja apie technologijų žalą vaikams bei nesutaria, kiek ir kaip reikėtų riboti SCREEN TIME ( ekrano laiką), Suomija vėl mestelėjo naujieną: " Jokių laiko apribojimų! Ribokite turinį!" 
Šiuolaikinė technologijų apsupta karta čia turi vieną pavadinimą - DIGI NATIVE, t.y. gimę technologijų pasaulyje. Šiame straipsnyje sulietuvinsiu ir pavadinsiu šiuolaikinius vaikus diginatyviniais, nes tiesiog nežinau lietuviškų terminų. O visų abėcėlės raidžių kartų čia nepainiosiu.

Būtent apie diginatyvinių vaikų auklėjimą Suomijoje parašyta knyga, kurios autorė Satu Irisvik teigia: " Apie medijos ir technologijų ŽALĄ kalbama tiek daug, o NAUDA ignoruojama." Taigi, skaitytojai, nusiraminkite, nes jūsų pergyvenimams dėl vaikų technologijų naudojimo tiesiog nėra pagrindo. Ir tuoj pasakysiu, kodėl.

"Jeigu vaikas gerai valgo, miega, žaidžia, išeina į lauką, turi draugų, tai tuomet nėra jokio reikalo pergyventi, jeigu prie ekrano praleidžiama daugiau laiko nei rekomenduojama" - taip teigia knygos autorė. Tuo pačiu ji pritaria ir rizikos faktoriui: jeigu vaikas tris valandas be pertraukų žiūri vaikiškas programas, tai tikrai neduoda nieko gero, o tik kenkia.
Šiais laikais netgi vaikui prie ekrano yra be galo daug veiklos. Pvz. skambutis seneliams, elektroninių namų darbų atlikimas, informacijos paieška rytdienos pamokai na ir dar truputį žaidimų.
Todėl labai svarbu atsižvelgti į turinį, ką vaikas veikia, o ne kiek ilgai. Svarbiausia tėvų užduotis yra užtikrinti, kad vaikams skirta informacija, filmai, žaidimai ir kitoks turinys atitiktų vaiko AMŽIAUS KRITERIJUS.
Digitalizacija yra neatskiriama mūsų kasdienybės dalis, todėl ir vaikus reikia mokyti, kaip teisingai ir saugiai orientuotis šioje erdvėje. Kitaip juk neišmoks.

Dar kalbant apie laiką, skirtą medijai, svarbu paminėti, jog taisyklės privalo būti,  nes ir vaikai visi skirtingi. Vieni vaikai sugeba geriau save kontroliuoti ir tiesiog patys išjungia laiku ekranus. O kiti gali tiesiog paskęsti žaidimuose ir visą dieną neveikti nieko kito.
Tėvai turi atkreipti dėmesį ir į tai, kad nuėję miegoti vaikai vis dar gali naudotis telefonais ir kompiuteriais, susirašinėti su draugais ir tt. Čia jau yra būtent tėvų atsakomybė, kad vaikas gautų pakankamai poilsio. Todėl į taisyklių sąrašą vertėtų įtraukti ir tai, kaip kokybiškai pailsėti ir kur laikyti telefonus naktį.
Tėvai turi kontroliuoti ir medijos turinį. Juk kai vaikas išeina iš namų, mes klausiame, kur jis buvo, su kuo kalbėjo, ką veikė. Tos pačios taisyklės galioja ir medijos erdvėje. Nes, kaip žinome, ten slypi daug pavojų. Todėl tėvai turėtų nuolat vaikus šviesti ir kalbėti apie medijos naudą, žalą ir pavojus. Vaikams reikia rodyti, ką patys tėvai veikia medijos pasaulyje, kur naršo, ką skaito, kodėl yra amžiaus kriterijai ir kaip jie apsaugo. Vaikas turi išmokti įvertinti, kokias žinutes perduoda ir ką nori pasakyti įvairūs medijos kanalai ir turinys.

Taigi, susitaikykime su tuo, kad vaikai jau gimsta diginatyviniai. Vietoj neigiamo požiūrio į technologijų naudojimą imkime suprasti ir jų naudą. O vaikus švieskime, mokykime teisingai naudotis jomis, užtikrinkime medijos bei socialinio gyvenimo kokybę, poilsį. THINK POSITIVE- galvokime pozityviai. 

2017 m. balandžio 3 d., pirmadienis

Patyčios. Dublis 3.



Kaip vaizdingai ir suprantamai paaiškinti vaikams kas yra patyčios? Turbūt apie šitą suglamžyto popieriaus pavyzdį jau daugelis yra girdėję, bet aš jį priminsiu, nes yra geras. Jį netgi demonstravo suomių mokykloje du jaunimo super žvaigždės/garsenybės - amerikietiškojo Jackass suomiško varianto veikėjai.
Bet grįžkime prie popieriaus.
Šį pavyzdį, kaip teigiama,  sugalvojo viena amerikiečių mokytoja. Ji davė vaikams po lapą balto popieriaus ir liepė jį glamžyti, trypti, mušti, tačiau nesuplėšyti. Po to mokytoja paprašė kiekvieno vaiko tą suglamžytą lapą ištiesinti ir pažiūrėti atidžiai, koks purvinas ir pilnas "randų" tapo popierius. Ir po to vaikams buvo liepta atsiprašyti to popieriaus lapo. "Šios žymės niekada nebeišnyks iš suglamžyto popieriaus, kad ir kaip besistengtume jas pašalinti. Tai tas pats, ką skriaudėjas padaro savo pasirinktai aukai iš jos besityčiodamas. Nors po to ir atsiprašo, randai niekur nedingsta." Toks buvo užduoties moralas.
Vaikų veidai, kaip buvo teigiama, išdavė, kad jie suprato tai, ką mokytoja norėjo jiems pasakyti.



2017 m. kovo 18 d., šeštadienis

VAIKŲ DEPRESIJA

foto avainapteekit.fi


Nelabai man patinka visokių diagnozių vaikuose ieškojimai ir gydymai tabletėmis. Bet aptikau įdomų straipsnį, kuriame aprašomas suomio gydytojo Matti Huttonen  tyrimas apie depresijos požymius vaikuose. Kartais sunku suprasti, kodėl vaiko elgesys būna keistas. Svarbu atpažinti depresiją ir reikalui esant suteikti pagalbą ne tik vaikui, bet ir tėvams.

Psichiatro teigimu, depresija gali pasireikšti netgi kūdikiams, jeigu jie atskiriami nuo pastovaus jais besirūpinačio žmogaus.
Statistiškai 0,5 - 1 proc. ikimokyklinio amžiaus vaikams aptinkama depresijos požymių. Pradinėse klasėse skaičius auga iki 2 proc., o paauglystėje - jau netgi iki 5 procentų. Depresija dažniau pasireiškia mergaitėms ir pasižymi mintimis, susijusiomis su savęs naikinimu. Berniukai tuo tarpu labiau linkę fiziniams veiksniams.
Apie 10 proc. vaikų depresija gali tęstis keletą metų. Laiku nesuteikus pagalbos vaikams ir/ar tėvams rizika didėja, trukmė ilgėja.

Vaikų depresiją iššaukiantys veiksniai tie patys kaip ir suaugusių - t.y. traumatiniai išgyvenimai, problemos šeimoje, tėvų/globėjų pasyvumas ir mažas atsidavimas auklėjime, patyčios, mokymosi sunkumai. Taip pat neurologinės priežastys.

DEPRESIJOS POŽYMIAI SKIRTINGO AMŽIAUS VAIKUOSE:

Iki 3 metų

Kūdikiams ir mažiems vaikams dažniausiai sutrinka apetitas. Kūdikis tingiai žinda krūtį, mažai juda. Svoris ima kristi, sulėtėja vystymasis.
Vaiko žvilgsnis pasidaro tuščias. Padažnėja verkimas, susierzinimas, pasyvumas viskam. Jautriai miega, dažnai prabunda arba miega labai daug. Sudėtinga mokytis tualetinių reikalų.

3 - 5 metai

Depresijos apimtas vaikas dažnai būna rimtas ir susimąstęs, nereiškiantis emocijų, linkęs atsitraukti. Nuolatinė nuotaikų kaita, padidėjęs aktyvumas, nenuspėjamas elgesys, sumažėjęs apetitas ar naktinis šlapinimasis.
Dažnai pasireiškia agresija, nepaklusnumas, emociniai protrūkiai, bandymai pabėgti ir slapstytis.
Žaidimuose akcentuoja mirtį, liūdesį, sunaikinimą, ir draugai dėl to ima vengti. Vienatvė gali būti tiek depresijos požymis, tiek ir skatinantis veiksnys.

6 - 12 metai

Kankinamas depresijos mokyklinio amžiaus vaikas dažnai būna liūdnas, rimtas, agresyvus. Šiame amžiuje pasireiškia ir socialinės raiškos problemos bei nesugebėjimas susikoncentruoti. Trukdymai pamokų metu, nesimokymas. Būtent dramatiškas atsilikimas mokomuosiuose dalykuose yra dažniausias požymis.
Kalbos apie mirtį, savižudybę, smurtą tęsiasi.

12 - 18 metai

Paaugliui depresija pasireiškia fiziškai: pilvo, galvos skausmais, nemiga. Savęs pjaustymasis, apetito nebuvimas. Jeigu liga tęsiasi ilgai, tai gali paskatinti paaglystės vėlavimą. Paauglys užsidaro savyje, nebendrauja su bendraamžiais. Pasyvumas, savikritika, nuobodulys primena suaugusio žmogaus depresiją.
Dalis jaunuolių elgiasi maištingai, bėga iš namų, ima vartoti svaigalus. Svarbu paminėti, kad svaigalai taip pat dar labiau skatina depresiją.


Laiku atpažinus problemą, galima išvengti skaudžių pasekmių. Tačiau nebūtinai vieni ar kiti požymiai susiję būtent su konkrečia liga. Bet faktas yra tai, kad daug vaikų ir jaunuolių susiduria su psichologinėmis problemomis, o pagalbos dažnai nesulaukia.
Susidūrus su sudėtingo elgesio vaiku neskubėkime jo teisti, reikalauti iš jo "teisingo" elgesio normų ar dar labiau gilinti jau esamų problemų. Pasitelkime išmintį, kantrybę, aplinkinių žmonių paramą ir bandykime ieškoti sprendimo.








2017 m. vasario 10 d., penktadienis

4 svarbūs sakiniai vaikui

Foto iš time.com
Garsus Suomijos vaikų psichiatras Jari Sinkkonen pataria, kokius 4 sakinius yra būtina kartoti savo vaikui.

1." Esi labai gražus (graži). "
Labai svarbu pagirti vaiko išvaizdą, t.y. sakyti, kokios gražios jo akys, plaukai ar kiti bruožai bei drabužiai. Girdint tokius pagyrimus vaiko mintyse užsikoduoja tai, kad jis yra mielas, mylimas, ir pripažintas.
Žavėjimasis vaiku tikrai nedidina spaudimo dėl išvaizdos. Netgi priešingai. Žmogaus psichika gyvena kūne, kuris turi išvaizdą. Tam, kad susiformuotų sveikas pasitikėjimas savimi, vaikui būtina suprasti, kad tėvų akyse jis yra pats nuostabiausias. O be to, šiais laikais nepasitenkinimas savo išvaizda yra labai dažnas reiškinys, todėl mažam vaikui reikia užtikrinti, kad jis atrodo puikiai.
Jeigu jis šventiškai pasipuošęs ir spindi noru būti pastebėtas, tėvams būtina atkreipti į tai dėmesį ir girti vaiko išvaizdą. Dar nei vienas žmogus nebuvo sutraumuotas už tai, kad jam sakoma, koks jis nuostabus ir gražus.
Žinoma, viskam reikia jausti saiką ir ribas. Paaugliui, apsuptam draugų kompanijos, tokie žavėjimaisi tikrai nepatiks. Tokiu atveju galima tiesiog pasiūlyti gaiviųjų gėrimų.
Už žodį daug stipresnis yra žvilgsnis. Vaikas turi matyti tėvų žvilgsnyje meilę ir pasididžiavimą būtent juo.

2. "Ateik- apkabinsiu"
Vaiką būtina myluoti, glausti, kutenti, apkabinti. Ir nesvarbu, kokio jis amžiaus. Ir netgi tada, kai jis pats nemoka to paprašyti....

3. "Kaip praėjo diena darželyje? Kaip sekėsi mokykloje?"
Privalu kasdien domėtis ir klausti vaiko apie jo dienos nuotykius, net jeigu atsakymas kasdien tas pats- GERAI.
Tėvų užduotis yra pratęsti pokalbį, klausinėti plačiau. Pvz. ar žaidė piratų žaidimą, kuris taip patiko praeitą savaitę. Ar mokykloje per pertrauką aptarinėjo naujausiai matytą filmą, ir pan. Puikus laikas tokiems pokalbiams yra visiems kartu valgant vakarienę. Ir tokiose situacijoje svarbiausia ne žodžiai, o žinutė, kad tėvams nuoširdžiai rūpi tai, ką vaikas nuveikė per dieną.

4. "Ką norėtum veikti per kitas atostogas?"
Klausti vaiko nuomonės apie atostogas dar nereiškia, kad jam paliktas atostogų planavimas ir visi jo norai bus išpildyti. Diskusijoje svarbu įsiklausyti į vaiko pageidavimus, bet jeigu jie skamba fantastiškai ir yra neįgyvendinami šeimos biudžeto, tai reikia taip ir pasakyti nevyniojant į vatą.
Vaikai supratingi, nors ir mėgsta pasiožiuoti. Tačiau jie ima suprasti, kad ir jų norai ir nuomonė šeimoje yra svarbūs. Nebūtinai geriausi atostogų prisiminimai  būna iš Legolando. Kartais tai gali būti tiesiog kaime pas senelius išmokimas važiuoti dviračiu ar pagautas drugelis...

2017 m. sausio 17 d., antradienis

NUDŽIŪVUSIOS MOKSLO ŠAKNYS IR GENETIŠKAI MODIFIKUOTI VAISIAI

Dabartinėje Lietuvos politinėje krizėje matau tik vieną - prastos švietimo sistemos rezultatą. 
Galvoju, kada Lietuva supras apie mokslo svarbą ir išsilavinimo pasekmes? Gal jau priėjo liepto galą, kai į Seimą susirinko bemoksliai, turintys neapkrautas informacijos smegenis, bet labai garsiai rėkiančias gerkles. Akivaizdu, kad šios kadencijos Seimas nieko protingo nesugalvos. 
Bet grįžkime prie švietimo. 
Mane stebina keistas Lietuvos profesinis paradoksas. Kodėl mokytojais gali dirbti tik pedagoginį išsilavinimą turintys, gydytojais - tik medicininį ir tt. O va politikais galima patapti vos ne per vieną naktį ( ar po vienos nakties... ).  Politika yra atskira mokslo ir visuomenės šaka, kurią reikia išmanyti ir suprasti pagrindus. Tai valstybės, pasaulio valdymo mechanizmas. Tokiam darbui reikalingi tik super profesionalai. O ką mes turime Lietuvoje? Aišku, turime ir labai gerų profesionalių politikų, kurių dėka dar šiek tiek prilaikoma tvarka ir Konstitucija. Bet po šių rinkimų Seimo sudėtis gan liūdna.
Kodėl į Seimą prigužėjo išsilavinimo neturinčių kvailių? Todėl kad už juos balsavo tokie patys kvailiai. Ir akivaizdu, kad Lietuvoje tokių dauguma! Skaitytojai, nepriimkite šito mano pasisakymo asmeniškai, nes jeigu skaitote mano tinklaraštį ir šį straipsnį, vadinasi domitės švietimu ir suprantate jo reikšmę.
Dabartiniai skandalai tik parodo, kokią neišsilavinusių žmonių kartą užsiaugino Lietuva. O tai juk jauni žmonės! O nemoka net užsienio kalbų....
Kokia išeitis? Na akivaizdu, kad išeities nerasime su šia kadencija. Bet reikia stengtis, kad ateities kartos, politikai, bet kurios kitos srities profesionalai būtų kvalifikuoti atitinkamam darbui. Motyvacijos skatinimas ir kokybiškų studijų pasiūla turėtų tapti Lietuvos švietimo programos prioritetu.
Juk net ir žemdirbiui aišku, kokią sėklą pasėsi, tokį derlių pjausi. Liūdna, kad neišsilavinusios kartos derlius suvažiavo į Seimą.  O galėjo ir toliau puikiai ūkininkauti, megzti, siūti, kurti darbo vietas ir taip gerinti Lietuvos padėtį.
Esant tokiai betvarkei gal reikėtų įvesti kokį nors politologijos pagrindų egzaminą prieš pradedant kadenciją Seime. Daugeliui būtų proga pirmą kartą pamatyti kaip atrodo Lietuvos Konstitucija.

Ši politinė krizė - tai akivaizdus pavyzdys, kai visi nori būti lyderiais. Apie tai jau esu rašiusi anksčiau. Mano nuomonė tokia, kad reikia užtikrinti, kad kiekvienos profesiojos atstovas dirbtų savo darbą, t.y. batsiuvys batsiuviu, gydytojas gydytoju, elektrikas elektriku, o politikoje turi dirbti politikos mokslus baigę žmonės. Kai nėra tvarkingos švietimo sistemos, t.y. nudžiūvusios jos šaknys, tai net ir geriausia genų inžinerija nepadės užauginti sveikų visuomenės vaisių.

2017 m. sausio 9 d., pirmadienis

ŠIUKŠLIŲ DĖŽIŲ DIZAINERIAI



Naujųjų metų proga labai norėjau parašyti ką nors gero ir smagaus. Nes liūdnos temos apie smurtą ir patyčias nors ir neišsisėmė, bet tiesiog tam nekyla ranka. Na ir štai bevaikštant pamačiau šitą gražuolę šiukšlių dėžę. Nors pro ją esu praėjusi jau šimtus kartų, niekada nepagalvojau, kad ir ji - gyvas ugdymo projektas! 
Tokių įvairių unikalaus dizaino šiukšlių dėžių pilnas miestas. Aplink mokyklas, žaidimų parkuose ir šiaip vaikų lankomose vietose.
Šis projektas prasidėjo 2015 metų pavasarį įvairiose Espoo miesto mokyklose, bibliotekose, jaunimo  užimtumo centruose. Šiukšlių dėžių pagaminta 167 dalyvaujant mažiesiems 9 - 17 metų amžiaus suomiukams. Mieste labai daug šiukšlių dėžių vandalizmo atvejų. Viską apgalvojus buvo nuspręsta, kad toks ugdomasis projektas sumažins vandalizmą ir skatins augančią kartą atsakingiau elgtis su materialia bei gyvąja aplinka.
Pedagoginė tokio projekto reikšmė didžiulė. Vaikai susipažino ir su pvz. Baltijos jūros augmenija ir gyvūnija. Dirbant grupinį darbą tobulėjo socialiniai įgūdžiai. Taip pat prireikė ir matematinių, technologinių žinių. Vaikai ypatingai buvo supažindinti su aplinka ir jos saugojimu. O svarbiausia - kiekvienas galėjo pasijusti tikru dizaineriu!
Tai nuostabus integruoto ugdymo pavyzdys!

2016 m. gruodžio 8 d., ketvirtadienis

KAIP SMURTAS PRIEŠ VAIKUS SUSIJĘS SU PATYČIOMIS

Nuotrauka iš iltalehti.fi
Tais retais atvejais, kai lankausi Lietuvoje, vis tenka išvysti ir lietuvišką televiziją. Šiaip tai nemėgstu jos, nes transliuojama vien tik visokios muzikinės tralialiuškos ir interaktyviomis vadinamos laidos, kur dažniausiai norima nemokamų DNR tyrimų, nes įtariama, kad  žmona "sugriešyjo" su kaimynu... Bet  dabar rašau ne apie tai. Mane sutrikdė kitas faktas, kurį pamačiau per žinias. Reportažas buvo apie smurtą ir naują įstatymą, kuriuo Lietuvoje reikėtų uždrausti smurtą prieš vaikus. Visų pirmiausia aš tiesiog pakraupau, kad tokio įstatymo dar nėra. O antra, gatvėje respondentai dėstė savo nuomonę, kad mušti vaiką yra gerai, nes tik taip jis gali būti paklusnus. Jeigu būtų mano valia, tai tokią nuomonę išreiškiančius piliečius drąsiai siųsčiau bent jau pataisos darbams. 
Faktas yra tas, kad agresija skatina dar didesnę agresiją. Žiaurumas taip ir eina iš kartos į kartą. Tėvai muša vaikus, sutuoktiniai muša vieni kitus, vaikai mušasi tarpusavyje... Baisu. Kartą manęs netgi buvo paklausta, o ką tu darai darbe (Suomijos vaikų darželyje), kai vaikai ima muštis. Aš net apstulbau nuo tokio klausimo, nes man asmeniškai neteko susidurti su tokiu atveju. Nors žinau, kad kartais ir pasitaiko.
Suomijoje įstatymas draudžia bet kokį fizinį smurtą prieš vaiką jau nuo 1984 metų. Tai reiškia, kad bet koks agresijos pasireiškimas yra nusikaltimas.
Jau minėtame žinių reportaže apie smurto prieš vaikus uždraudimą vyko televizijos žiūrovų balsavimas. Buvo du galimi variantai : A) seniai reikėjo uždrausti. B) drausti nereikia, nes tai vistiek nieko nepakeis.
Na o rezultatai buvo tokie, kad 30% su viršum atsakiusiųjų pasirinko variantą A. O likusieji 60% su viršum palaiko tolimesnį smurto prieš vaikus legalizavimą!!! Na čia tai pasakysiu vieną: kokia tauta, tokios ir žinios. Mano išvada: su tokia visuomenės nuomone Lietuva NIEKADA nesusitvarkys su patyčiomis nei ugdymo įstaigose, nei darbovietėse, nei šeimose tarp vaikų bei sutuoktinių. Niekada nepagerins švietimo sistemos, nepakels tautos moralės ir gerovės.  Fizinė ir psichologinė agresija yra patyčių pamatai ir visuomenės blogis. Lietuvai reikia užsiauginti be smurto auklėjamą kartą, kad ledai pajudėtų į priekį.
Moksliniuose suomiškuose darbuose, kurie tyrinėja smurtą prieš vaikus, parašyta labai aiškiai, kokios yra smurto pasekmės. Išvados tokios:
Jeigu tėvai naudoja fizinį ar psichologinį smurtą prieš vaiką, pas jį susiformuoja prieštaraujantys jausmai: kaip artimiausias ir mylimiausias žmogus gali sukelti fizinį ir emocinį skausmą? Stipraus smurto pasekmės tokios, kad nebesiformuoja vaiko saviraiška. Jis pasidaro aklai paklusnus vien tam, kad išvengtų skausmo. Tokiu atveju visiškai nebesiformuoja vaiko moralės supratimas, vertybės, jis pats nebesugeba atskirti kas yra gerai, o kas blogai. Kitaip tariant, auga nemąstančios būtybės. Taip pat vaikui duodamas signalas, kad stipresnis gali skriausti silpnesnį. O tai pati dažniausia patyčių forma. Smurtas taip pat visiškai sužlugdo empatijos vystymąsi. O būtent empatijos nebuvimas yra patyčias skatinantis veiksnys.
Nėra absoliučiai jokios pateisinamos priežasties naudoti smurtą, nes toks auklėjimo būdas neša vien tik žalą iš kartos į kartą. O vaikų ligų profesorės Carole Jenny teigimu, vaikystėje patirtos fizinės traumos gali pasireikšti netgi po 50 metų tokiomis pasekmėmis kaip psichiniai sutrikimai, alkoholizmas, širdies ir kraujagyslių ligos.
Labai noriu palinkėti lietuviams kantrybės ir susivaldymo auklėjant ir ugdant vaikus. Tikrai yra begalės metodų kaip priversti vaiką elgtis gerai nenaudojant prieš jį smurto.