2015 m. gruodžio 17 d., ketvirtadienis

Patyčios. Dublis 2.

Patyčios tarp ikimokyklinio amžiaus vaikų darželyje yra kasdienybė, tačiau dažnai tai lieka nepastebėta ar tiesiog nesureaguota. Suomiai labai daug dėmesio skiria būtent patyčioms, pasireiškiančioms ankstyvąjame ikimokykliniame amžiuje, nes taip norima sumažinti šią problemą mokyklose. 
Ankstyvojo ugdymo įstaigose patyčių prevencija skatinama užtikrinant pedagoginių užsiėmimų kokybę, kuriant saugią erdvę vaikams bei stiprinant tarpusavio bendravimą ( vaikas-vaikas; vaikas- suaugęs; suaugęs- suaugęs). Dėmesys koncentruojamas į pačių ugdytojų nusistatymą ir reagavimą į kiekvieną vaiką, į vaikų grupę kaip visumą, į kolektyvą bei bendrą supratimą, jog būtent ugdytojas ( suaugęs žmogus) gali įvairiai įtakoti patį patyčių fenomeną. Suaugusiojo veiksmai ir sprendimai konkrečiu atveju gali netgi skatinti patyčių atsiradimą ir ilginti jų trukmę. Todėl suaugusiųjų darbas yra prisiimti atsakomybę už patyčias tarp vaikų, laiku ir kompetetingai reaguoti į situacijas tam, kad išvengti didesnių problemų ateityje.
Kiekvienas atvejis, kiekviena grupė ar bendruomenė yra unikali, todėl suomiai palieka laisvę prevenciniams metodams. Bet tai yra būtent pedagogikos sritis. Informacijos paieška, kolektyvinis darbas ir kūrybiškumas yra labai svarbios priemonės kovai su patyčiomis tarp mažamečių vaikų. 

2015 m. gruodžio 16 d., trečiadienis

Patyčios. Dublis 1

Apie patyčias galima kalbėti be pertraukos. Tai labai plati bei jautri tema. O dar ir paslaptinga.  Suomiai atliko ilgametį tyrimą, kuriame dalyvavo 5000 aštuonmečių vaikų, ir jie buvo stebimi iki kol suėjo 29 metai. Tyrimas atskleidė, kad patyrusiems vaikystėje patyčias žmonėms tikimybė susirgti psichinėmis ligomis padidėja dvigubai. Dažniausiai pasitaikantis sutrikimas - depresija. Svarbu paminėti, kad psichinių sutrikimų rizika pasireiškia tiek tiems, iš kurių buvo tyčiotasi bei tiems, kurie patys tyčiojosi iš kitų.
Mokslininkai teigia, jog be to, kad patyčios palieka gilių randų psichikoje, patyčių aukos dažnai nesugeba užsitikrinti finansinės gerovės, kurti tvirtų draugystės ir partnerystės ryšių, padidėja savižudybės rizika.
Britanijos mokslininkai skelbia, kad mokykloje patirtos patyčios yra 30 procentų depresija sergančių aštuoniolikmečių priežastis.
Patyčios pasireiškia jau ir tarp dviejų metų amžiaus vaikų. Svarbu pastebėti, kad jos gali tęstis ir visą gyvenimą. Patyčias galime patirti iš tėvų, sutuoktinių, bendradarbių ir netgi darbdavių. Tai, kad kažkas viešai meta juokelį, kuris mus žeidžia - taip pat patyčios.
To be continued. Tęsinys netrukus. 

2015 m. gruodžio 11 d., penktadienis

Suomių vaikai - sportiškiausi

Šią savaitę Suomiją pasiekė puiki žinia, kad jų vaikai yra mažiausiai antsvorio turintys pasaulyje! Pagaliau tyrimų rezultatai patvirtino, kad suomių vaikų aktyvumas yra puikus, ir kad šioje srityje puikiai dirbama. Jau kūdikiai keliauja į sporto sales su mamomis ir taip judėjimas tampa privaloma kasdienybe. Švarus oras, puikūs lauko sporto įrengimai skatina daug judėti gamtoje. Ugdymo įstaigose vaikų sportui skiriama daug finansinių  resursų ir laiko.
Jeigu domina skaičiai, tai pagal 2012-2013 metais atliktų tyrimų rezultatus antsvorį turinčių suomių vaikų yra 5,2proc.  t.y mažiausiai pasaulyje. O daugiausia - Kinjoje: net 24,6 proc. vaikų turi antsvorį!
Vaikų darželyje turime netgi du batutus. Vaikai dievina šokinėjimą, kuris stiprina raumenis, gerina koordinaciją ir yra puiki priemonė išlieti susikaupusią energiją vidaus sąlygomis ir netgi be sporto salės.

2015 m. gruodžio 5 d., šeštadienis

Žiemos karas. Ar žinote kad...

Suomijoje griežtai draudžiamas sniego gniūžčių karas!!! Jau darželinukai mokomi, kad negalima mėtyti bet kokių daiktų į kitus, nes tai sukelia fizinį skausmą ir blogas emocijas kitiems. O mokyklose taip pat prižiūrima, kad per pertraukas vaikai žaistų pagarbiai. Vaikams aiškinama, kodėl negalima, o ne vien tik griežtai draudžiama. Visi tą supranta ir paklūsta taisyklėms. Norintiems mėtyti sniego gniūžtes vaikams pateikiama alternatyva mėtyti jas į sieną ar į kitą tvoros pusę taip, kad neužgauti aplinkinių. Tokios taisyklės apsaugo nuo fizinio smurto ir negatyvių emocijų. Juk patys prisimename, kaip skaudu gauti kietą "ledinkę" į skruostą ar akį. O dar baisiau, kai tavęs kažkas tyko už kampo, pasiruošęs visą sniego gniūžčių artileriją....

2015 m. lapkričio 4 d., trečiadienis

Neramūs vaikai - tėvų kaltė

Šiandien nacionalinis Suomijos žinių portalas trenkė žaibu tiesiai į tėvus ir padarė tokią išvadą, kad neramumas yra psichinis elgesio sutrikimas, o vis didėjantis neramių vaikų skaičius iš dalies susijęs su tėvų neapgalvotu elgesiu. 
O viskas labai paprasta. Mobilieji telefonai, kompiuteriai, televizoriai yra užvaldę mūsų gyvenimą. Vizualiniai ir garsiniai signalai trikdo ne tik mus - suaugusiuosius, bet ir vaikus, kurių smegenys dar tik formuojasi. Vaikų psichiatrės teigimu, nuolat įjungtas televizorius formuoja vaiko jusles, smegenis ir visą nervų sistemą. Prie nuolat besikeičiančių garsų ir vaizdų pripratęs vaikas nebesugeba orientuotis tyloje, klausytis, būti ramus kitų draugijoje, reikšti jausmų ir koncentruoti minčių. Specialistai teigia, kad vaiko gebėjimai reikšti emocijas vystosi tik glaudžiai bendraujant su suaugusiaisiais. Daugelis tėvų net nepagalvoja, kad paliktas prie televizoriaus naujagimis tiesiog lieka už gyvosios komunikacijos ribų. 
Kitas didžiulis trukdis yra mobilusis telefonas. Dažnai tėvai kalba telefonu ar rašo/skaito tekstus visai nekreipdami dėmesio į šalia esančią atžalą. Mažųjų pasaulio atradimai, mintys ar išvados lieka tiesiog neišgirsti kažkur anapus. 
Kaikurie vaikų darželiai netgi pakabino ant vartų skelbimą, kad ateidami atsiimti vaikų, telefonus tėvai paliktų kišenėje ir išklausytų mažylių, kurie turi tikrai daug ką papasakoti apie praėjusią dieną.
O psichiatrai sudarė tėvams griežtas rekomendacijas:

1. Televizorius nejungiamas, jeigu vaikui dar nėra suėję vieneri metai.
2. Televizorius įjungiamas retai ir trumpam, jeigu vaikas 1-3 metų amžiaus. Beje, tokio amžiaus vaikui rekomenduojama vos pusvalandis televizoriaus žiūrėjimo.
3. Telefonu kalbėti tik tuomet, kai vaikas miega. Nebent reikalas gyvybės ir mirties svarbumo.
4. Suaugusiems- max 2 valandos naršymo internete. Tiek turėtų pakakti sutvarkyti visus svarbiausius reikalus, o visą kitą laiką skirti gyvam bendravimui.


2015 m. spalio 24 d., šeštadienis

Rasizmui - NE

Su rasizmu kovojama jau ankstyvoje vaikystėje. Įvairių odos spalvų ir rasių lėlės - neatskiriama ir niekuo nestebinanti kasdienybė. Suomijos darželių grupėse verda tikras tautų katilas. Ir visi mokomi gerbti vieni kitus, nesityčioti ir draugauti nepaisant jokių fizinių, socialinių ir kitų skirtumų. O svarbiausia, kad vaikai jaučiasi tikrai laimingi!

2015 m. spalio 22 d., ketvirtadienis

Plančetės ir filmavimo kameros ikimokyklinukams

Suomiai negaili investuoti į naujausias technologijas ir augančią kartą. Espoo miestas nusprendė kiekvienai ikimokyklinukų klasei skirti po filmavimo kamerą ir bent po vieną plančetę su interneto prieiga, o iki metų pabaigos planuoja aprūpinti klases aštuoniomis plančetėmis.
Pabrėžiama, kad šios priemonės bus skirtos tik ugdymo tikslams ir jokiu būdu negali atstoti mokytojo  ir pedagoginės atsakomybės.  Šiomis technologijomis norima vaikus mokyti geriau pažinti aplinką ją tyrinėjant šiuolaikiškai ir įvairiapusiškai.
Miesto savivaldybė taip pat ketina įdarbinti du specialistus, kurie mokys ikimokyklinukų mokytojus naudoti ir pritaikyti gautąsias priemones. 
Tegyvuoja technologijos ir auganti karta!

2015 m. spalio 20 d., antradienis

Paauglystė - maksimalių iššūkių metas

Dažnai tenka girdėti iš pagyvenusios kartos atstovų Lietuvoje, kad neva paaugliai šiais laikais siaubingi,  kad anksčiau taip nebuvo, kad dėl to kalta netgi visa vakarų civilizacija, ir panašių mitų. Tokia nuomonė yra nepagrįsta ir labai apsunkina visų, o ypatingai paauglių gyvenimą. Tačiau dejonės čia nepadės. Nepatingėkime ir mes, suaugusieji, prisėsti prie knygų ir pasidomėti šia problema iš arčiau.
Naujausi moksliniai tyrimai atskleidžia, kad paauglystės periodu vyksta daugybė fiziologinių, psichologinių ir socialinių pokyčių. Svarbu paminėti, jog žmogaus smegenys baigia formuotis apie 18 - 20-uosius gyvenimo metus. Tam tikrų smegenų dalių formavimuisi būtinas adrenalinas, kurio paauglystėje ir siekiama pačiais ekstremaliausiais būdais. Baimės ir atsakomybės jausmas tuomet dar neegzistuoja, nes atsakingos už tai smegenų dalys dar nėra galutinai susiformavusios. Štai ir turime užburtą ratą, su kuriuo nemokame susitvarkyti. Veltui pykstame ant paauglių ir bandome juos mokyti atsakomybės.
Suomių atlikti tyrimai parodė, kad jaunuoliai renkasi draugus, panašius į save. Taip kuriamas socialinis konteksas. Ir jeigu paauglystėje tenka keisti draugų ratą, naujieji draugai būna panašūs į ankstesniuosius. Taigi, socialinis kontekstas ir draugų ratas formuojamas vidinių asmenybės savybių išraiška. Suaugusiųjų žodis šiuo atveju mažai ką nulemia.
Šio galutinio savarankiškėjimo metu svarbiausia ne kritikuoti ar smerkti, o perduoti ir stiprinti gyvenimiškas vertybes. Nes būtent vertybės ir moralė pozityviai įtakoja paauglystės raidą. O vertybes formuoja šeima ir aplinka.
Mokslininkai teigia, jog tinkamais auklėjimo metodais galima pasiekti labai gerų rezultatų. Per stipri kontrolė gali pasireikšti neigiamai : paauglys tiesiog ima nebesakyti tiesos ir tėvai nebežino realių faktų. Tėvams rekomenduojamas ne autoritarinis, o autoritetingas auklėjimo stilius, kuris yra pagrįstas pasitikėjimu, stebėjimu, tinkamo autoriteto rodymu, nukreipimu teisinga linkme, o ne draudimu.
Tai galutinis atsiskyrimas nuo tėvų ir savo aplinkos kūrimas. Kad ir kaip sunku susitaikyti su tuo, bet jaunimas visada rengsis taip, kaip jiems patinka, klausysis tik jiems patinkančios muzikos, naudosis vis tobulesnėmis technologijomis. Jausmais ir aistra, o ne racionaliu mąstymu pagrįstas elgesys gali mus vesti iš proto, bet juk viskas turi fiziologinį pagrindą. Iš meilės vaikams leiskime jų smegenims vystytis pagal visus evoliucijos dėsnius, ir tuo pačiu formuokime jų vertybinį ir moralinį vidinį pasaulį. 

2015 m. spalio 10 d., šeštadienis

Kritinis vaikų raidos amžius arba kodėl jie ima atsikalbinėti

Tėvams savi vaikai būna patys geriausi ir idealiausi. Tačiau, kai vieną dieną mažieji ima nebeklausyti ir į viską atsako ausyse spengiančiu NEEEE, tėvai ima nerimauti, kas nutiko jų angelėliams, ir kur padaryta auklėjimo klaida. Ugdymo įstaigose vaikai dažniausiai elgiasi įprastai, o protestuoja tik prieš tėvus.
Nuogąstauti neverta, nes toks vaiko elgesys yra visiškai normalus. Tai savarankiškėjimo ir savęs identiteto formavimo požymiai. Pirmieji prieštaravimai ir atsikalbinėjimai prasideda maždaug sulaukus dviejų metų amžiaus ir trunka apie metus ar pusantrų. Šis " ne ne ne" etapas yra pozityvus reiškinys, kuris padeda atsiriboti nuo tėvų ir formuoti savarankiškumą. Ir tai jokiu būdu nėra sutrikimas ar auklėjimo klaidų pasekmė. Šiuo periodu vaikas sukuria savęs pažinimo pagrindus, mokosi reikšti ir valdyti emocijas.
Šio kritinio etapo metu vaikas tvirtai išreiškia savo nuomonę, jausmus, norus bei leidžia suprasti aplinkiniams, kad ir jis yra besiformuojanti individuali asmenybė. Vaikas įvairiausiais būdais bando ribas ir siekia nepriklausomybės tėvų kantrybės sąskaita. Šio etapo metu svarbu leisti pajusti, kad į vaiko norus yra atsižvelgiama. Dažniausiai jam duodama pasirinkti iš dviejų alternatyvų. Ribų nustatymas laiku ir vietoje yra taip pat labai svarbu, nes augdamas be ribų vaikas praranda saugumo jausmą.
Tėvai labai dažnai prašo patarimų būtent šio amžiaus vaikų auklėjime. O ugdytojai turi sukaupę gausų žinių bagažą. Ir šiuo atveju didelį vaidmenį atlieka abipusis pasitikėjimas tarp tėvų ir ugdymo įstaigų darbuotojų. Kompetetingi darbuotojai kartu su tėvais ieško geriausių problemos sprendimo būdų, o dažniausias ir svarbiausias patarimas: ramiai reaguoti į savarankiškumo siekiantį vaiką ir ugdytis kantrybę, kurios prireiks kito kritinio raidos etapo metu, o ne už ilgo ir dar didesnių iššūkių pilname paauglystės etape. 

2015 m. rugsėjo 24 d., ketvirtadienis

Tapymas mėlynėmis

Be Nokios ir uogų suomis būtų nuogas. Taip kartais mėgstu pašmaikštauti. Tačiau tikra tiesa, kad Suomijos miškai pilni gėrybių, o žmonės kalba, kad surinktais miško superfood'o produktais būtų galima pakelti smarkiai kritusią ekonomiką.
Juokai juokais, bet uogos praverčia ir ugdymo įstaigose. Vaikai pritapė skanių paveikslų iš bruknių ir mėlynių.

2015 m. rugsėjo 23 d., trečiadienis

Drausminti negalima pasitikėti. Kur dėti kablelį?

Lyginant lietuvišką ir suomišką švietimo sistemą išryškėja daug skirtumų. Kablelio vieta šiame sakinyje - vienas iš jų. Senų pažiūrų mokytojai mano, jog drausme ir baime gali išmokyti vaikus. Lietuvoje man teko girdėti vieną mokytoją sakant: -" jeigu manęs bijo, vadinasi gerbia". Tokios garbėtroškos mokytojos nenori ir nemoka mokyti. Vaikas bijo klausti, bijo būti neteisus, bijo stengtis, ir neturi jokios motyvacijos. Garbėtroškų mokytojų klasėse būna tyla, mokytojai išsako savo monologą, užduoda namų darbų ir lengvai pasišalina. Kitą dieną išpeikia užduočių nesupratusius vaikus ir toliau dirba tuo pačiu modeliu.
Suomijos mokytojai įgyja pagarbą būdami mokinių draugais ir parodydami, jog mokiniai jiems iš tiesų rūpi. Aiškinamasi, klausiama, diskutuojama iki tol, kol visi viską supranta. Mokytojas turi raktą ir sugeba atrakinti nežinojimo spyną. Kai vaikai tą suvokia, jie tiesiog pamilsta mokytoją ir jiems nekyla nė menkiausio noro erzinti ar tyčiotis iš jo. O tuo tarpu ir mokytojas pasitiki vaikais bei nepamiršta jiems to pasakyti. Mokymo priemonių laužymas, pasityčiojamieji juokeliai iš mokytojų yra pačių mokytojų nesugebėjimas ar nenorėjimas imtis tinkamų metodų.
Mokytoju, kaip beje, kunigu ir gydytoju gimstama, o tikslas yra atiduoti save kitų labui. Bausmių ir drausmių tiesiog nebereikia, kai joms užbėgama už akių. Suomijoje tą įrodo gyvi pavyzdžiai ir visa švietimo sistema. Taigi, DRAUSMINTI NEGALIMA, PASITIKĖTI. 

2015 m. rugsėjo 20 d., sekmadienis

Utėlės. Utėlės??? Utėlės!!!



Nors su kokybiška švietimo sistema utėlės neturi nieko bendro, tačiau šie sutvėrimai yra neatsiejama ugdymo ir mokymo įstaigų dalis. Todėl jaučiu pareigą apie tai pakalbėti viešai.
Kiekvieną pavasarį bei rudenį Suomijos vaistinėse populiariausia prekė ko gero būna priemonės kovai su šiais parazitais. Nuo neatmenamų laikų utėlių problema yra apraizgyta gėdos jausmo, baimių ir įvairiausių mitų. Dažnam atrodo, kad tai nešvarumo ir apsileidimo pasekmė. Galiu jus nudžiuginti pasakydama, jog yra kaip tik priešingai! Utėlės labiausiai mėgsta švarius plaukus, švarius namus, kur gali sėkmingai daugintis. Beje, jos dar ir puikios plaukikės, todėl nekviestų svečių galime parsinešti ir iš baseino.
Plika akimi jas sunku pastebėti, nebent populiacija jau yra smarkiai kolonizavusi galvą.
Situacija gali virsti tikra epidemija, jeigu nesiimama apsisaugojimo priemonių. Tą suomiai puikiai žino, todėl be jokio gėdos jausmo iškart apie tai praneša. Norint išvengti utėlių epidemijos darželiuose, užsikrėtusį vaiką tėvai laiko namuose bent dieną, kol ima veikti prevencinės priemonės ir nuodai. Kruopščiai iššukuotas vaikas vedamas į darželį, tačiau visi darbuotojai yra informuoti ir imasi visų veiksmų, kad sustabdyti utėlių plitimą. Patalynė skalbiama ir keičiama kasdien, žaislai taip pat. Laikinai pašalinami kilimai, pagalvės ir kiti galimi užkrato židiniai. Visos šeimos informuojamos apie  tai, jog įstaigoje yra utėlių, ir kiekviena šeima imasi prevencijos. Tokiu būdu dažniausiai grupėje sustabdomas tolimesnis utėlių plitimas ir visi būna ramūs. 
Iš savo praktikos galiu pasakyti, kad mokymo ir ugdymo įstaigų darbuotojams užsikrėsti utėlėmis nėra taip paprasta.  Užtenka nešioti surištus plaukus.  Dažniausiai į šeimas jos patenka būtent per mokyklinio amžiaus vaikus, kurie mėgsta "sulįsti" į telefonus ir plančetes grupelėse suglaustomis galvomis.
Tačiau esmė ne ta, kas, kaip ir kur parsineša utėlių. Svarbiausia laiku informuoti aplinkinius, ir suomiai jaučia tam didžiulę pareigą. Jokios gėdos šiame reikale niekas nemato, o ir nėra prasmės matyti.

2015 m. rugsėjo 16 d., trečiadienis

Agresijos prevencija ikimokykliniame amžiuje

Mažamečiai nemoka išreikšti savo emocijų. To priežastis - dar neišsivysčiusi kalba, nesupratimas, kas galima ir kas ne. Dažna emocijų išraiška būna fizinė: mušimas, kandžiojimasis ir pan. Beje, tokiu būdu išliejamos ne tik neigiamos, bet ir teigiamos emocijos. Dažnai tokie reiškiniai baigiasi vaikui paaugus, tačiau būna atvejų, kai agresijos išraiška tampa nevaldoma, o su metais vis stiprėja. Agresija gimdo agresiją, todėl  labai svarbu tinkamais metodais ją suvaldyti. Smurtas šeimoje laikomas didžiausia blogybe, nes būtent iš ten vaikai ima pavyzdį. Neurologiniai ir kiti sutrikimai taip pat gali būti padidėjusios agresijos priežastis.
Aukštas agresijos lygis neramina visuomenę.  Pastaruoju metu vaikų ir paauglių tarpe ji ypač stiprėja.   Žiaurūs patyčių atvejai, susišaudymai mokyklose gąsdina. 
Suomijoje ir kitose šalyse pradėta plačiau tirti agresyvią emocijų išraišką. Nustatyta, jog pirmieji požymiai pasireiškia jau ikimokykliniame amžiuje, todėl keletas darželių įvairiuose Suomijos miestuose ėmėsi įgyvendinti taip vadinamą "Papilio" programą, kuri jau daug metų praktikuojama Vokietijoje. Šios programos tikslas - mokyti vaikus bendrauti tarpusavyje ir išreikšti emocijas bei taip didinti agresijos ir įvairių priklausomybių prevenciją. Mokslininkai vieningai pritaria, kad programą būtina pradėti taikyti jau ikimokykliniame amžiuje.
Programoje akcentuojama, kad kontaktas su vaiku turi vykti jo akių lygmenyje, ir kūnas atsuktas į vaiko pusę. Kartą per savaitę organizuojama diena be žaislų. Vaikai dalyvauja jos planavime, galvoja žaidimus ir patys renkasi priemones. Tokiu būdu mokomasi ieškoti problemų sprendimo būdų bei skatinami verbaliniai įgūdžiai. Reikšti jausmus mokoma susigalvotų personažų pagalba ir mažose vaikų grupėse.
Vokiečių mokslininkai teigia, jog Papilio programoje dalyvavusių vaikų empatijos lygis daug aukštesnis, lyginant su bendraamžiais, kurie nedalyvavo šioje programoje.
Vaikų psichiatrų nuomone, didėjantis empatijos lygis augančiose kartose gali būti daugelio visuomenės problemų sprendimo būdas.

2015 m. rugsėjo 13 d., sekmadienis

Svarbiausia švietime - lygybė.

Kalbėdami apie savo šalies švietimo sistemą suomiai pirmiausia pabrėžia, kad svarbiausia yra lygybė, o ne aukšti vertinimo balai.
Su lygybės sąvoka švietime susiduriama iš religinių, kultūrinių, socialinių, hierarchinių aspektų.
Suomiai susikūrė tokią švietimo sistemą, kurioje į kiekvieno mokinio poreikius yra atsižvelgiama. Klasėje kartu mokosi suomiai, imigrantų vaikai, vaikai su specialiais poreikiais. Čia populiarūs mokytojų asistentai, kurie dirba kartu klasėje ir daugiau dėmesio skiria būtent vaikams su įvairiais specialiais poreikiais.
Jau darželyje kitakalbių vaikams yra sudaromos specialios programos, kuriomis norima padėti greičiau išmokti suomių kalbą bei užtikrinti lygiavertį ugdymą. Atsakingi specialistai dirba kartu su darželių darbuotojais, o reikalui esant ir su šeimomis.
Musulmonų mergaitės dėvi galvos apdangalus ir už tai niekas nesityčioja ir nekritikuoja. Su patyčiomis dirbama labai intensyviai.
Visi vaikai gauna mokymo priemones ir nemokamą maitinimą, todėl socialinės nelygybės savo rate vaikai nemato.
Į mokytojus ir visą mokyklos personalą, netgi į direktorių/ę kreipiamasi vardu. Visi čia lygūs ir nusiteikę padėti vieni kitiems. Vaikams daug lengviau kreiptis į mokytoją, kai nėra hierarchinės ribos MOKYTOJAS - MOKINYS. Vaikai žino, kad mokytojai yra autoritetingi draugai, kurių darbas yra paaiškinti, išmokyti, sudrausminti, užtikrinti kompetetingą spendimą vaikų konfliktų atveju. Ugdomas abipusis pasitikėjimas.
Tėvai taip pat pasitiki mokytojais ir žino, kad jų vaikų poreikiais bus pasirūpinta profesionaliai.
Konkurencijos nei tarp vaikų, nei tarp pačių mokytojų nėra. Mokyklose testai ir įvertinimai parodo, kaip vaikas supranta dalyką ir kur reikėtų padirbėti, kad mokinys informaciją įsisavintų maksimaliai. Konkurencijos dėl aukštesnio įvertinimo nėra, nes tai tiesiog neturi jokios prasmės. Konkursų ir olimpiadų taip pat nėra.  Lietuvoje olimpiadų pagrindu konkurencija vyksta ne tik tarp mokinių, bet ir tarp mokytojų, kai motyvaciją skatina aukštesni rangai ir finansinė nauda.
Suomijoje baigiamieji vidurinės mokyklos egzaminai yra. Tačiau aukštosios mokyklos taip pat turi stojamuosius egzaminus, ir studentai parenkami būtent pagal stojamųjų egzaminų rezultatus. Už labai aukštus vidurinės mokyklos egzaminų rezultatus stojant galima gauti papildomų taškų. Tačiau esmė ta, kad visiems sudaromos lygios teisės rinktis profesiją ne pagal vidurinės mokyklos įvertinimą, o pagal pasiruošimą konkrečiam stojamajam egzaminui. 

2015 m. rugsėjo 8 d., antradienis

Lytinės tapatybės formavimas

Lietuva garsiai ir aršiai mėgsta išsakyti savo nuomonę lytiniais klausimais. Iš šalies atrodo, kad Lietuvos lietuviams ta nuomonė yra ar bent jau privalo būti teisinga. Šiuo metu audringai diskutuojama lyčių klausimu švietime. Noriu pabrėžti, kad lytinis švietimas ir švietimas neakcentuojant lyčių skirtumų yra du skirtingi dalykai.
Daugybė beprasmiškų diskusijų kyla iš to, jog lietuviška žiniasklaida pateikia klaidingus ar ne iki galo išbaigtus faktus apie užsienio šalis. Todėl negalima kaltinti diskutuojančiųjų. Lietuvoje siaubingos kritikos sulaukė smagus švediškas video, kuriame vaikams dainuoja animaciniai vyriškos ir moteriškos lyties organai. Ypatingai daug neigiamų emocijų lietuviams sukelia tokie žodžiai kaip genderizmas, homoseksualumas, nors gerai nežinoma, ką jie reiškia. Ir dar - jeigu Europa nuspręs vaikus auklėti atmesdama bet kokius lyčių skirtumus, tai baisu ir pagalvoti, kas ims dėtis Marijos žemėje. 
Tokią opią ir aktualią temą aš palyginčiau su ylos maiše metafora: problema kaip ir yra bei aštriai badosi, tačiau apie ją nedera diskutuoti ir jokiais būdais iš to maišo ištraukti. Tačiau vos prisilietus ji skaudžiai žeidžia, o žaizda niekaip neužgyja.
Europa supranta šito reikalo beprasmybę, todėl ir imasi priemonių jam spręsti.
Su lyčių skirtumais susiduriama vos gimus: vaikams perkami tam tikrų spalvų rūbai, žaislai taip pat suskirstyti į berniukiškus ir mergaitiškus. Vėliau visuomenė įspraudžia į tam tikrus elgesio standartus, profesijas ir tt.
Suomija- švietimo sistemos pirmūnė ne tik Europoje, bet ir pasaulyje jau seniai nebeakcentuoja lyčių skirtumų. Darželiuose kasdien kartojama, kad rožinė spalva nėra vien tik mergaičių spalva, mašinėlėmis kartu žaidžia tiek berniukai, tiek ir mergaitės. Princesių suknelėmis pasipuošę berniukai ir riterių kardais juos apsupusios mergaitės niekuo nestebina. Mokyklose visi mokiniai kartu mokosi atlikti įvairiausius namų ruošos darbus: konstruoja, gamina maistą, kala vinis, neria vąšeliu. Netgi siuvimo mašinos pamokos yra privalomos abiems lytims. Ir taip jau keletą dešimtmečių. Tiesa, knygelių apie tai, kaip du princai kartą susituokė, ar kaip Petriukas vieną dieną buvo Maryte, čia nėra. Ugdymas paremtas ne primetama nuomone, o individo laisve į pasirinkimą. 
Vaiko fantazija čia nevaržoma, o vertybe laikomas vaiko išskirtinumas. Taip išlaisvinami talentai ir niekas už nieką nesmerkia. Ugdytojo užduotis yra sudaryti sąlygas vaikui, kad jis atrastų save ir būtų pripažintas kitų. Tolerancijos išmokę vaikai užauga tolerantiškais žmonėmis. Ir tai neturi nieko bendro su seksualine orientacija.

2015 m. rugpjūčio 31 d., pirmadienis

Gabūs vaikai - problema mokytojams

Naujojoje švietimo programoje, kuri įsigalios Suomijoje 2016 rudenį, daug įdomių naujovių. Joje atsižvelgiama ir į tai, ką daryti su klasėje esančiais gabesniais mokinias. O tokių yra apie 10 procentų. Mokytojai natūraliai daugiau dėmesio skiria tiems mokiniams, kurie lėčiau įsisavina žinias, o gabieji lieka savotiškai nuskriausti. Jiems tampa neįdomu sėdėti klasėje, dingsta motyvacija ir gali pasireikšti nepažangus elgesys. Tyrimai atskleidė, kad gabūs vaikai negauna tiek paramos iš mokytojo, kiek jiems jos reikėtų.
Šiai problemai spręsti sugalvotas naujas mokymo modelis - fenomeno/reiškinio modelis. Į reiškinį/faktą žvelgiama kaip į visumą, per visus mokomuosius dalykus.  Jam pažinti ir suprasti visos žinios ir įgūdžiai gali  netgi viršyti mokomojo dalyko ribas. Vaikai skatinami giliau pažvelgti į tikrovę, klausti, daryti išvadas. Bus stengiamasi vengti akcentuoti užduoties pabaigą ar tai, ar užduotis atlikta gerai ar blogai.
Taip pat gabiems vaikams bus stengiamasi sudaryti sudėtingesnes užduotis.
Tyrimais nustatyta, kad vaikams patinka leisti laiką kartu su panašiais į save, todėl bus sudaromos sąlygos  dirbti mažose gabiųjų vaikų grupėse. Tačiau suomiai nenori persistengti su per dideliu išskirtiniu dėmesiu, nes nori ugdyti vaikų tolerantiškumą, kad būtų pakantūs vieni kitiems nepaisant įvairiausių skirtumų. 

2015 m. rugpjūčio 30 d., sekmadienis

Ar tikrai suomiai nebesimokys rašyti ranka?

Neseniai lietuviškoje spaudoje pasirodė sensacingas pranešimas, jog suomiai atsisako dailyraščio pamokų ir mokys spausdinti klaviatūra. Trumpame tekste nepaminėta daug informacijos.  Tokia mokymo reforma įtraukta į naują švietimo programą, kuri įsigalios 2016 metais. Pagal ją mokytojai galės patys nuspręsti, kiek laiko jie skirs mokinių rašybai ranka ir kiek klaviatūra. Šios naujos programos tikslas nėra panaikinti dailiojo rašymo pamokas, o tiesiog daugiau dėmesio skirti šiuolaikinių technologijų pritaikymui. 

2015 m. rugpjūčio 29 d., šeštadienis

Mokykla - antrieji namai

Lietuva keičiasi, auga nepriklausomybės karta. O su ja keičiasi poreikiai. Jauna valstybė Lietuva vis žvalgosi į užsienio šalis ieškodama svetur išbandytų, patikrintų ir veikiančių modelių.
Ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje Suomijos švietimo sistemos modelis kelia didelį susidomėjimą. Kodėl?
Tarptautiniame mokinių raštingumo konkurse PISA  Suomija užima lyderio pozicijas, o suomiškos švietimo institucijos pasižymi itin aukšta kokybe bei ruošia puikius specialistus. 
Pažvelkime į Suomiją truputį iš arčiau. Ši valstybė atgavo nepriklausomybę 1917m., t.y. metais anksčiau nei Lietuva. 20-o amžiaus istoriniai įvykiai netrukdė kurti pažangios valstybės: vystėsi pramonė, tobulėjo technologijos. Švietimo sistema taip pat sparčiai keitėsi. Privaloma mokykla kiekviename mieste tapo nuo 1921metų, nors mokyklos čia veikė jau nuo 1200. Tiesa, tuomet švietimu rūpinosi bažnyčia. Nepriklausoma institucija mokykla tapo 1866 pritaikius tuometinį šveicarišką modelį. 
Šiandien mokymas yra privalomas iki 16 metų, t.y. 9 klasės. Po to galima rinktis profesinį išsilavinimą arba gimnaziją. Pradinė mokykla čia trunka 6 metus. Dažniausiai pradinės mokyklos yra atskirtos nuo vidurinės, turi atskirą pastatą, kiemą, sporto stadioną. Ikimokyklinukų klasės gali būti tiek mokykloje, tiek ir darželyje. Didelis dėmesys skiriamas vaikų popamokinei veiklai, būreliams. 
Mokytoju gali dirbti tik pedagoginį magistro laipsnį turintis specialistas. Universitete dėmesys skiriamas analitiniam ir kritiniam mąstymui, o ne sausai dalyko teorijai. Skatinama į dalyką pažvelgti nuodugniai: supažindinama su pačiais įvairiausias ugdymo metodais tam, kad mokytojas gautų kuo didesnę įrankių dėžutę savo darbui. 
Mokyklų auditas panaikintas 1990 metais. Mokytojais pasitikima ir jiems suteikta kūrybinė ir metodinė laisvė. 
Mokiniai ir mokytojai mokykloje praleidžia didžiąją dienos dalį, todėl labai svarbu užtikrinti ugdymo bei darbo kokybę. Patalpos pritaikytos įvairiausiems užsiėmimams, sienose, lubose ir balduose įmontuotos triukšmą sulaikančios detalės. 
Lavinimo priemonėms čia netaupoma, o klasė be interaktyviosios lentos - tikra retenybė. Didžiąja dalimi mokyklinių priemonių pasirūpina mokykla.
Visi mokiniai gauna nemokamus pietus. Mitybos įpročiais rūpinamasi, atsižvelgiama į kiekvieno specialius poreikius, netgi vegetarinę alternatyvą. 

2015 m. rugpjūčio 26 d., trečiadienis

Ergonomija vaikų darželyje

Kiekviena profesija turi savo privalumų ir trūkumų. Ugdytojo darbas - ne išimtis. Tai darbas, kuriam turi būti vidinis pašaukimas, teikiantis malonumą. Tačiau dirbant darželyje su mažais vaikais jaučiamas didelis fizinis krūvis. Dažni pasilenkimai, kilnojimai vargina nugarą. Nuolatinis krūvis įtakoja bendrą sveikatos būklę.
Suomiai pagalvojo ir apie tai. Darželių darbuotojams yra sudarytos fizioterapeutų programos, aprūpinama specialiais įrengimais, baldais. Netgi žaislus nuo grindų rekomenduojama rinkti specialiu įrankiu.  Naujų darželių įrengimuose matyti ne tik modernios naujienos vaikams, bet atsižvelgiama ir į darbuotojų poreikius. Nuodugniai apgalvotas stalų ir kėdžių aukštis, specialios kėdės, skirtos rengti vaikus, modernios lovų konstrukcijos.
Darbuotojams rengiami seminarai apie sveikatos tausojimą, apmokoma naudotis tam skirtais įrengimais bei visais įmanomais būdais stengiamasi didinti pasitenkinimą darboviete.


2015 m. rugpjūčio 25 d., antradienis

Blogo oro Suomijoje nebūna




Meteorologų darbas Suomijoje nėra lengvas, nes nuolat reikia pranešti liūdnas naujienas: temperatūra nepakilo ir nepakils iki tiek, kad būtų galima nusivilkti žieminį paltą; lietaus debesys kaip vakar, taip ir visą ateinančią savaitę temdys saulę; o vienintelė galimybė pasidžiaugti šiluma- tai kelionė bent jau į Taliną.
Tačiau Suomijos vaikams blogų orų nebūna. Kasdien jie įpratę žaisti lauke, ragauti "šokolodą" iš smėlio ir lakstyti balose.
Pradinėse mokyklose pertraukų metu visi vaikai skuba į kiemą, kur galima paspardyti kamuolį, pasisupti supynėse ar tiesiog stebėti sraiges. Taip išliejama energija ir lengviau susikaupti grįžus į klasę. Pertraukų metu budintys mokytojai užtikrina saugumą ir tuo pačiu metu stebi vaikų socialinius įgudžius.
Gryname ore įpratę žaisti vaikai netampa namisėdomis, o suaugę taip pat aktyviai sportuoja. Sportas tampa privaloma rutina, kuri teikia molonumą ir stiprina sveikatą.

2015 m. rugpjūčio 24 d., pirmadienis

Mokomės ne išmokti, o suprasti


Iškilus problemai mes imamės priemonių ją įveikti: problemos analizė, sprendimo būdai, prevencija. Vaiko pasaulyje taip pat pilna vaikiškų problemų, t.y. gausybė klausimų, kuriuos būtina išsiaiškinti. Vystymosi etape " kodėl kodėl kodėl" vyksta didžiųjų mąstymo atradimų procesas.
Mokymasis ir išmokimas prasideda tada, kai suprantame, kad kažką žinome. Suomiai jau seniai suprato, kad sausų faktų "kalimas" išmokimo procese nėra efektyvus. Informacija yra geriau įsimenama ir ilgiau išlieka atmintyje, jeigu jos apdorojimui skiriame kuo daugiau laiko. Todėl šioje šalyje jau seniai taikomas patirtinio mokymo modelis.
Svarbiausi patirtinio mokymo elementai yra: klausti, stebėtis, paaiškinti, ieškoti naujos informacijos, diskutuoti bei vertinti informaciją su aplinkiniais. Svarbiausias uždavinys yra išmokyti vaiką į situacijas ir problemas žvelgti tyrėjo akimis bei laikytis pagrindinių tyrinėjimo ir pažinimo taisyklių, t.y elementų. Svarbu ir tai, kad patirtimi grįsto mokymosi negalima apriboti griežtais rėmais ir taisyklėmis. Viskas turi vykti tarsi savaime su dideliu pažinimo džiaugsmu, be jokių nusivylimų ir neigiamų emocijų.
Patirtinis išmokimas prasideda nuo susidomėjimo faktu, nuostabos, klausimų iškėlimo. Vaikas skatinamas aktyviai galvoti bei daryti įvairiausias išvadas. Situacijoje dominuoja gilus supratimas ir motyvacija tęsti darbą. Taip išmokstama pasitikėti savimi, nebijoma išsakyti nuomonės, išklausomas ir kitas šalia esantis.
Mokymas Suomijoje pagrįstas ne faktų išmokimu, bet jų giliu supratimu. Sukuriant tam tikrą situaciją ar kontekstą yra įtraukiama kuo daugiau tikrovės, gyvų pavyzdžių, juslės ir emocijų.
Patirtinis mokymasis nėra individualus procesas. Vaikus reikia paskatinti ir nukreipti dirbti drauge su kitais. Ir tai yra vienas pagrindinių Suomijos mokytojų/ugdytojų uždavinių.

2015 m. rugpjūčio 23 d., sekmadienis

Pasitikėjimo šaknų beieškant

Vaikų auklėjimui ir ugdymui visais laikais buvo teikiamas ypatingas dėmesys. Buvo kuriami ir griaunami įvairiausi metodai, o idealas taip ir nerastas. Vaikai kaip buvo, taip ir tebėra vaikai: žingeidūs, išsiilgę meilės ir švelnumo, kaprizingi, besijuokiantys, kasdien stebinantys savo sumanumu ir neišsenkančia energija. O mes- suaugusieji, esame vaikams ateities pavyzdys, idealas ar šiaip svarbus žmogus, kuris visada šalia. Tarp vaiko ir suaugusiojo atsiranda ryšys, kuris įtakoja ateities raidą bei nulemia tarpusavio santykius.
Vaiko gyvenimo akiratį palaipsniui vis papildo nauji žmonės. Pirmieji būna tėvai ir giminaičiai, toliau seka ugdymo įstaigų darbuotojai (ugdytojai), gyvenimo partneriai, viršininkai ir tt. Kaip jaunai asmenybei išmokti prisitaikyti prie suaugusiųjų pasaulio, ir kaip mes galime padėti ir palengvinti vaiko augimo bei integracijos procesą? Kaip išauginti žmogų?

Pirmasis vaiko prisirišimas prie mamos prasideda dar iki gimimo. Gimus formuojasi saugus ryšys, užtikrinantis, kad vaiku bus pasirūpinta. Šis ryšys yra pirmasis susipažinimas su supančia aplinka.Tokie vaikai jaučiasi mylimi, supanti aplinka nekelia grėsmės.  Moksliškai nustatyta, jog ⅔ vaikų patiria saugų prisirišimą prie motinos.  Likęs trečdalis priskiriamas nesaugiam-sutrikusiam-vengiančiui ryšiui. Tokie vaikai jaučia baimę, nerimą, nemėgsta kitų draugijos, gali staiga pradėti mušti mamą. Vaikas kontroliuoja tėvus. Nesaugaus ryšio formos matosi tolimesnėje raidoje: sunku susirasti draugų, nepopuliarumas tarp bendraamžių, gali pasireikšti stiprus prisirišimas prie mokytojo, padidėjęs agresijos lygis.

Šie du santykių su mama tipai dar vadinami vidiniais veikimo mechanizmais. Jie atspindi vidinį AŠ bei supančią aplinką. Įrodyta, jog mes dažniausiai formuojame tokius pačius santykius su savo vaikais, kokius suformavo mūsų tėvai su mumis. Tačiau būna atvejų, kai nesaugų ryšį vaikystėje patyrę asmenys suformuoja saugų ryšį su savo atžalomis.
Saugaus ryšio vidinis mechanizmas užtikrina emocinį stabilumą. Tėvai sugeba bendrauti su vaiku nepatirdami neigiamų emocijų. O tuo tarpu priešingai, nesaugaus vidinio ryšio atveju, tėvams sunku suprasti vaiko poreikius ir elgesį, abi pusės bendraudamos jaučia diskomfortą ir prieštaravimus.

Nuo šio supratimo prasideda suomiško ugdymo modelis. Kuo tvirtesnius ir saugesnius santykius sukuria mama su vaiku, tuo lengviau vaikas prisitaiko prie neišvengiamų pokyčių gyvenime ( darželis, mokykla ir tt.). Ugdymo specialistai savo ruožtu irgi stebi vaiką, šeimą, kuria abipusiu pasitikėjimu grįstus santykius. Kartu su tėvais dirbama maksimalios vaiko gerovės labui. Reikalui esant valstybė užtikrina psichologo pagalbą. Suomija prabilo apie psichologo svarbą ikimokykliniame amžiuje, nes vis daugiau asmenybės ir socialinio bendravimo problemų ima ryškėti būtent šiame amžiuje.

Kada energija liejasi per kraštus

Kaip suomiai sprendžia hyperaktyvumo problemą mokykloje.
Vaikas pasižymi ypatingu judrumu, nuolat supasi kėdėje ir sunkiai sukoncentruoja dėmesį pamokos metu. Puikus išradimas ir tikrai veikianti priemonė yra pripučiama guminė pagalvėlė. Ją naudoja daugelis taisyklingos laikysenos ir pusiausvyros pratimams, o Suomijos mokiniams ji padeda ramiau išsėdėti ir netrukdyti kitiems, nes sėdint ant tokios pagalvėlės atliekami maži judesiai, kurie eikvoja judraus vaiko energiją.