2015 m. gruodžio 17 d., ketvirtadienis

Patyčios. Dublis 2.

Patyčios tarp ikimokyklinio amžiaus vaikų darželyje yra kasdienybė, tačiau dažnai tai lieka nepastebėta ar tiesiog nesureaguota. Suomiai labai daug dėmesio skiria būtent patyčioms, pasireiškiančioms ankstyvąjame ikimokykliniame amžiuje, nes taip norima sumažinti šią problemą mokyklose. 
Ankstyvojo ugdymo įstaigose patyčių prevencija skatinama užtikrinant pedagoginių užsiėmimų kokybę, kuriant saugią erdvę vaikams bei stiprinant tarpusavio bendravimą ( vaikas-vaikas; vaikas- suaugęs; suaugęs- suaugęs). Dėmesys koncentruojamas į pačių ugdytojų nusistatymą ir reagavimą į kiekvieną vaiką, į vaikų grupę kaip visumą, į kolektyvą bei bendrą supratimą, jog būtent ugdytojas ( suaugęs žmogus) gali įvairiai įtakoti patį patyčių fenomeną. Suaugusiojo veiksmai ir sprendimai konkrečiu atveju gali netgi skatinti patyčių atsiradimą ir ilginti jų trukmę. Todėl suaugusiųjų darbas yra prisiimti atsakomybę už patyčias tarp vaikų, laiku ir kompetetingai reaguoti į situacijas tam, kad išvengti didesnių problemų ateityje.
Kiekvienas atvejis, kiekviena grupė ar bendruomenė yra unikali, todėl suomiai palieka laisvę prevenciniams metodams. Bet tai yra būtent pedagogikos sritis. Informacijos paieška, kolektyvinis darbas ir kūrybiškumas yra labai svarbios priemonės kovai su patyčiomis tarp mažamečių vaikų. 

2015 m. gruodžio 16 d., trečiadienis

Patyčios. Dublis 1

Apie patyčias galima kalbėti be pertraukos. Tai labai plati bei jautri tema. O dar ir paslaptinga.  Suomiai atliko ilgametį tyrimą, kuriame dalyvavo 5000 aštuonmečių vaikų, ir jie buvo stebimi iki kol suėjo 29 metai. Tyrimas atskleidė, kad patyrusiems vaikystėje patyčias žmonėms tikimybė susirgti psichinėmis ligomis padidėja dvigubai. Dažniausiai pasitaikantis sutrikimas - depresija. Svarbu paminėti, kad psichinių sutrikimų rizika pasireiškia tiek tiems, iš kurių buvo tyčiotasi bei tiems, kurie patys tyčiojosi iš kitų.
Mokslininkai teigia, jog be to, kad patyčios palieka gilių randų psichikoje, patyčių aukos dažnai nesugeba užsitikrinti finansinės gerovės, kurti tvirtų draugystės ir partnerystės ryšių, padidėja savižudybės rizika.
Britanijos mokslininkai skelbia, kad mokykloje patirtos patyčios yra 30 procentų depresija sergančių aštuoniolikmečių priežastis.
Patyčios pasireiškia jau ir tarp dviejų metų amžiaus vaikų. Svarbu pastebėti, kad jos gali tęstis ir visą gyvenimą. Patyčias galime patirti iš tėvų, sutuoktinių, bendradarbių ir netgi darbdavių. Tai, kad kažkas viešai meta juokelį, kuris mus žeidžia - taip pat patyčios.
To be continued. Tęsinys netrukus. 

2015 m. gruodžio 11 d., penktadienis

Suomių vaikai - sportiškiausi

Šią savaitę Suomiją pasiekė puiki žinia, kad jų vaikai yra mažiausiai antsvorio turintys pasaulyje! Pagaliau tyrimų rezultatai patvirtino, kad suomių vaikų aktyvumas yra puikus, ir kad šioje srityje puikiai dirbama. Jau kūdikiai keliauja į sporto sales su mamomis ir taip judėjimas tampa privaloma kasdienybe. Švarus oras, puikūs lauko sporto įrengimai skatina daug judėti gamtoje. Ugdymo įstaigose vaikų sportui skiriama daug finansinių  resursų ir laiko.
Jeigu domina skaičiai, tai pagal 2012-2013 metais atliktų tyrimų rezultatus antsvorį turinčių suomių vaikų yra 5,2proc.  t.y mažiausiai pasaulyje. O daugiausia - Kinjoje: net 24,6 proc. vaikų turi antsvorį!
Vaikų darželyje turime netgi du batutus. Vaikai dievina šokinėjimą, kuris stiprina raumenis, gerina koordinaciją ir yra puiki priemonė išlieti susikaupusią energiją vidaus sąlygomis ir netgi be sporto salės.

2015 m. gruodžio 5 d., šeštadienis

Žiemos karas. Ar žinote kad...

Suomijoje griežtai draudžiamas sniego gniūžčių karas!!! Jau darželinukai mokomi, kad negalima mėtyti bet kokių daiktų į kitus, nes tai sukelia fizinį skausmą ir blogas emocijas kitiems. O mokyklose taip pat prižiūrima, kad per pertraukas vaikai žaistų pagarbiai. Vaikams aiškinama, kodėl negalima, o ne vien tik griežtai draudžiama. Visi tą supranta ir paklūsta taisyklėms. Norintiems mėtyti sniego gniūžtes vaikams pateikiama alternatyva mėtyti jas į sieną ar į kitą tvoros pusę taip, kad neužgauti aplinkinių. Tokios taisyklės apsaugo nuo fizinio smurto ir negatyvių emocijų. Juk patys prisimename, kaip skaudu gauti kietą "ledinkę" į skruostą ar akį. O dar baisiau, kai tavęs kažkas tyko už kampo, pasiruošęs visą sniego gniūžčių artileriją....